B.F. Skinner: Išsamus jo gyvenimo, koncepcijų ir požiūrio apžvalga

Burrhus Frederic Skinner (1904–1990) buvo vienas įtakingiausių XX a. psichologų. Jo darbai fundamentaliai pakeitė žmogaus ir gyvūnų elgesio tyrimus plėtojant elgesio teoriją, ypač operantinį sąlygojimą. Skinnerio požiūris pabrėžė stebimą elgesį, o ne introspekciją ar spėjimus apie protinius būsenos. Elgesio teorija, kaip ją plėtojo Skinner, remiasi principu, kad elgesys formuojamas pasekmių. Suprasdami šiuos principus, pedagogai, psichologai ir net politikos formuotojai gali sistemingai įtakoti mokymąsi ir socialinius rezultatus. Ši paskaitos tipo apžvalga nagrinės Skinnerio biografiją, pagrindines teorijas, eksperimentinius metodus, pritaikymus ir platesnį filosofinį požiūrį, suteikdama pilną supratimą apie jo palikimą.

Biografija

Ankstyvasis gyvenimas

B.F. Skinner gimė 1904 m. kovo 20 d. Susquehanna, Pensilvanija, vidurinės klasės šeimoje. Nuo pat mažens jis domėjosi mokslu ir išradimais, statė mechaninius įrenginius ir eksperimentavo su jais. Nors pradžioje studijavo literatūrą Hamilton College ir įgijo anglų kalbos bakalauro laipsnį, vėliau jis persiorientavo į psichologiją, nes empirinis žmogaus ir gyvūnų elgesio tyrimas jam pasirodė patrauklesnis.

Išsilavinimas ir ankstyvoji karjera

Baigęs studijas 1926 m., Skinner įstojo į Harvardo universitetą, kur studijavo psichologiją pas žymius specialistus, tokius kaip William Crozier. Jis baigė psichologijos daktaro studijas 1931 m. Jo ankstyvas darbas buvo susijęs su gyvūnų mokymusi ir elgesiu, įtakotas ankstesnių klasikinio sąlygojimo tyrimų, kuriuos atliko Ivan Pavlov ir John B. Watson. Didžiąją savo karjeros dalį jis praleido Harvarde, kur atliko operantinio sąlygojimo eksperimentus, kūrė naujus eksperimentinius prietaisus ir tobulino stiprinimo teoriją.

Vėlesnis gyvenimas ir palikimas

Visą gyvenimą Skinner daug rašė, publikuodamas darbus, tokius kaip *The Behavior of Organisms* (1938), *Walden Two* (1948) ir *Beyond Freedom and Dignity* (1971). Jo darbai paveikė ne tik psichologiją, bet ir švietimą, elgesio terapiją bei socialinį dizainą. Jis mirė 1990 m. rugpjūčio 18 d., palikdamas ilgalaikį poveikį elgesio moksliniam tyrimui.

Pagrindinės sąvokos

Operantinis sąlygojimas

Operantinis sąlygojimas yra Skinnerio teorijos kertinis akmuo. Skirtingai nuo klasikinio sąlygojimo, kuris sieja stimulus, kad sukeltų refleksines reakcijas, operantinis sąlygojimas orientuojasi į savanorišką elgesį ir jo pasekmes. Skinner pabrėžė, kad elgesys gali būti padidintas, sumažintas arba palaikomas taikant sistemingą stiprinimą ir bausmę.

  • Elgesys (reakcija): Bet koks pastebimas organizmo veiksmas.
  • Pasekmė: Kas seka po elgesio, gali jį stiprinti arba bausti.
  • Stimulas: Aplinkos veiksnys, kuris sukelia arba įtakoja elgesį.

Stiprinimas

Stiprinimas sustiprina elgesį, padidindamas tikimybę, kad jis pasikartos ateityje. Skinner išskyrė du pagrindinius tipus:

  1. Teigiamas stiprinimas: Pridedamas palankus stimulas elgesiui padidinti. Pavyzdys: Suteikti vaikui saldainį už namų darbų atlikimą.
  2. Neigiamas stiprinimas: Pašalinamas nemalonus stimulas elgesiui padidinti. Pavyzdys: Išjungti garsųjį signalą, kai eksperimentinė svirtis paspaudžiama.

Bausmė

Bausmė sumažina elgesį, pridėdama nemalonų stimulą (teigiama bausmė) arba pašalindama malonų (neigiama bausmė).

  • Teigiama bausmė: Pridėti kažką nemalonaus, kad sumažintumėte elgesį. Pavyzdys: Pabarimas už klasės sutrikdymą.
  • Neigiama bausmė: Pašalinti kažką pageidaujamo, kad sumažintumėte elgesį. Pavyzdys: Atimti žaislą vaikui, kuris blogai elgiasi.

Stiprinimo grafikai

Skinner parodė, kad stiprinimo modelis ir laikas veikia mokymosi stiprumą ir greitį. Dažniausi grafikai apima:

  • Fiksuotas santykis (FR): Stiprinimas vyksta po nustatyto atsakymų skaičiaus.
  • Kintamas santykis (VR): Stiprinimas vyksta po nenuspėjamo atsakymų skaičiaus.
  • Fiksuotas intervalas (FI): Stiprinimas vyksta po nustatyto laiko periodo.
  • Kintamas intervalas (VI): Stiprinimas vyksta po skirtingų laiko intervalų.

Elgesio formavimas (palaipsniui artėjant prie tikslo)

Formavimas apima palaipsniui stiprinamus žingsnius link tikslo elgesio. Sudėtingas elgesys, kuris spontaniškai tikėtina neatsirastų, gali būti išmoktas palaipsniui šiuo metodu.

Pavyzdys: Šuns mokymas atnešti kamuolį: pirmiausia apdovanoti už kamuolio pastebėjimą, tada už jo palietimą ir galiausiai už atnešimą.

Radikalusis elgesio mokslas

Skinnerio filosofija, radikalusis elgesio mokslas, teigia, kad visas elgesys – viešas ar privatus – formuojamas aplinkos stiprinimo istorijos. Jis teigė, kad vidinės psichinės būsenos yra pačios elgesys ir gali būti moksliniais metodais tiriamos per jų poveikį pastebimam elgesiui.

Eksperimentiniai metodai

Skinnerio dėžė

Skinner sukūrė operantinės sąlygos kamerą, dažniausiai vadinamą Skinnerio dėže, siekiant tirti elgesį kontroliuojamomis sąlygomis. Šis įrenginys leido tiksliai valdyti stimulus, stiprinimo grafikus ir atsakymų matavimą gyvūnams, dažniausiai balandžiams ar žiurkėms.

Tyrimo procedūros

Naudodamasis šiomis metodikomis, Skinner galėjo kiekybiškai įvertinti mokymąsi, demonstruodamas principus, kuriuos vėliau galima pritaikyti žmonių švietimui ir terapijai.

  • Bazinio elgesio įrašymas
  • Stiprinimo ar bausmės taikymas
  • Atsakymų dažnio, laiko ir įsisavinimo matavimas

Skinnerio darbo taikymas

Švietimas

Skinneris buvo programinio mokymo ir mokymo mašinų pradininkas, leidžiantis studentams mokytis savo tempu su momentine grįžtamojo ryšio sistema. Jo principai sudaro modernios adaptuojamos mokymosi programinės įrangos pagrindą.

Elgesio terapija

Taikomoji elgesio analizė (ABA), plačiai naudojama autizmo terapijoje ir elgesio modifikacijos programose, tiesiogiai remiasi Skinnerio darbais. Stiprinimo strategijos padeda įgyti naujų įgūdžių ir sumažinti netinkamą elgesį.

Gyvūnų treniravimas

Elgesio formavimas ir stiprinimo grafikai yra standartiniai metodai mokant naminius gyvūnus, tarnybinius gyvūnus ir net gyvūnus tyrimuose ar pramogose.

Socialinės sistemos

Skinneris tyrinėjo idėją naudoti elgesio principus kuriant visuomenes, skatinančias teigiamą elgesį ir mažinančias konfliktus, kaip aprašyta jo utopiniame romane *Walden Two*.

Kritika ir kontroversijos

Nepaisant jo įtakos, Skinneris sulaukė kritikos dėl:

  • Per didelis dėmesys aplinkos determinacijai, ignoruojant įgimtus biologinius veiksnius.
  • Laisvos valios ir introspekcijos atmetimas.
  • Utopinės socialinės idėjos, kurias kai kurie laikė nepraktiškomis ar autoritarinėmis.

Vis dėlto jo empirinės metodikos ir praktiniai taikymai išlieka labai įtakingi.

Palikimas

Skinnerio darbai paversė psichologiją empiriškesne ir moksline disciplina. Jo principai toliau daro įtaką:

  • Šiuolaikinei psichologijai
  • Švietimo technologijoms
  • Elgesio terapijai ir ABA
  • Socialinei politikai ir dizainui

Jo reikalavimas matuojamų rezultatų ir sisteminės elgesio analizės sudarė pagrindą dešimtmečiams taikomojo tyrimo.

B.F. Skinnerio indėlis į psichologiją yra nepakeičiamas. Parodęs, kaip elgesį galima formuoti pasekmėmis, jis suteikė sistemą, kuri tęsiasi gerokai už laboratorijos ribų – į klases, klinikas, namus ir visuomenę. Jo griežtas eksperimentinis požiūris, filosofinė gylis ir novatoriški metodai daro jį vienu iš labiausiai išlikusių elgesio mokslo figūrų.