Romos gyventojai (apie 753–716 m. pr. Kr.)

Romos gyventojai (apie 753–716 m. pr. Kr.)

Ankstyvoji Roma buvo nedidelė miestovė valstybė, tikriausiai turėjusi 1 000–5 000 gyventojų įkūrimo metu.

Tai apėmė patricijų klanus, plebejų gyventojus ir nedidelį vergų ar karo belaisvių skaičių.

Socialinės stratifikacijos sudėtis:

Patricijai: 50–100 vadovaujančių šeimų galvų (sudarė ankstyvąjį Senatą).

Plebejai: dauguma gyventojų, daugiausia smulkūs ūkininkai, amatininkai ir darbininkai.

Vergai/karo belaisviai: nedidelė dalis, dažniausiai įtraukti po antpuolių ar konfliktų su kaimyninėmis gyvenvietėmis.

Gyventojų skaičiaus įvertinimai yra labai apytiksliai, paremti archeologiniais Palatino ir aplinkinių kalvų tyrimais bei gyvenviečių dydžio extrapoliacija.

Pagrindinės politinės charakteristikos

Įkūrėjas ir pirmasis karalius:

Romulas yra tiek legendinis Romos įkūrėjas, tiek jos pirmasis suverenas.

Monarchinė sistema:

Roma buvo monarchija, Romulas turėjo visą vykdomąją, karinę ir religinę valdžią (ankstyvas imperium).

Valdžios centralizavimas:

Sprendimai priklausė vien tik karaliui; šiuo laikotarpiu nebuvo formalių demokratinių mechanizmų.

Tuo metu veikiančios institucijos

Senatas:

Sudarytas iš 100–300 senjorų (patres), daugiausia vadovaujančių šeimų galvų (gentes).

Rolė: patariamoji institucija karaliui, padėjo organizuoti karines kampanijas ir valdyti ankstyvąsias miesto reikalus.

Dar nebuvo įstatymų leidžiamoji institucija; negalėjo priversti karaliaus atsisakyti sprendimo.

Tautinis susirinkimas (Curiate Assembly / Comitia Curiata):

Organizuotas pagal 30 curiae, atstovaujančių šeimoms priklausančius klanus.

Rolė: patvirtindavo tam tikrus dekretus, daugiausia oficialiai patvirtindavo karaliaus sprendimus, suteikdavo imperium ir liudijo įvaikinimus/vedybas.

Ankstyva pilietinio dalyvavimo forma, bet ne demokratija.

Karinė organizacija:

Romos kariuomenę iš pradžių sudarė visi vyrai piliečiai, organizuoti pagal klanus, tiesiogiai vadovaujami karaliaus.

Karinė tarnyba buvo tiek pilietinė pareiga, tiek socialinės hierarchijos pagrindas.

Polio valdymas

Miestų įkūrimas ir gynyba:

Romulas įkūrė miestą ant Palatino kalvos, organizavo tvirtoves ir nustatė miesto ribas.

Gyventojų padalijimas:

Patricijai (vadovaujančios šeimos): turėjo politinę valdžią, sudarė Senatą ir kontroliavo religines apeigas.

Plebejai (paprasti žmonės): iš pradžių daugiausia bežemių gyventojų; turėjo ribotas politines teises, pakluso karaliaus sprendimams.

Konfliktų sprendimas:

sprendė karalius; neformalus patarėjų ir vyresniųjų patarimas, bet jie neribojo valdžios.

Romulo teisės ir vaidmuo

Karaliaus imperium: Romulas turėjo absoliučią teisę įstatymams, karinį vadovavimą ir religines apeigas.

Įstatymų leidimo vaidmuo: jis priimdavo dekretus (leges regiae), vėliau kodifikuotus įpėdiniais.

Teisminė rolė: aukščiausias teisėjas civiliniuose ir baudžiamuosiuose reikaluose.

Karinis vadas: vedė Romą karuose ir reiduose; sprendimai dėl gyvybės, mirties ir žemės paskirstymo priklausė jam.

Pagrindiniai gaminami produktai

Vietinė gamyba

Žemės ūkis (pagrindinė ekonomika):
  1. Grūdai: kviečiai, miežiai
  2. Ankštinės kultūros: lęšiai, pupos
  3. Alyvuogės ir vynuogės (ribotai, ankstyvoji vynuogininkystė ir alyvuogių aliejus)
  4. Daržovės, vaisiai, prieskoninės žolės
Gyvulių auginimas:
  1. Jautis
  2. Avys
  3. Ožkos
  4. Kiaulės
Amatai:
  1. Paprasta keramika
  2. Audiniai
  3. Paprasti įrankiai
Prekės prekybai
  1. Pertekliniai grūdai (mažas mastas)
  2. Gyvuliai arba džiovinta mėsa
  3. Keramika ir paprasti rankų darbo gaminiai (vietinės gamybos)

Eksportas

Tikėtina, kad eksportuojama į kaimynines Latiumo ir Etrurijos gyvenvietes
  1. Kaimyniniai lotynų miestai (Alba Longa, Tiburas, Praeneste)
  2. Ankstyvieji etruskų miestai (Veii, Tarquinii)
Eksporto pobūdis:
  1. Daugiausia mainai arba dovanojimas; formalus rinkos pagrindu vykdomas eksportas buvo ribotas.

Importas

Žaliavos ir specializuotos prekės, nevykdomos vietoje:
  1. Metalas: geležis, bronza (iš Etrurijos arba Graikijos kolonijų)
  2. Prabangūs daiktai: graikiška keramika, papuošalai ir vynas
  3. Mediena ir kitos statybinės medžiagos (tvirtovėms)

VIII a. pr. Kr. Graikijos miestų valstybės kūrė kolonijas Pietų Italijoje ir Sicilijoje (Magna Graecia), pvz., Cumae, Neapolis, Tarentum.

Mokesčių sistema

Neformalūs ir primityvūs:

Roma dar neturėjo formalizuotos mokesčių sistemos, kaip vėlesnė Respublika ar Imperija.

Karalius galėjo reikalauti tributo, darbo ar karinės tarnybos iš priklausomų bendruomenių ar užkariautų tautų.

Žemė daugiausia buvo karaliaus arba patricijų šeimų valdžioje; perskirstymas buvo vykdomas karališkosios valdžios.

Finansai

Valiuta

  • Romos dar nebuvo monetos.
  • Ekonomika daugiausia buvo savisotinimo pagrindu, remiantis mainais ir abipuse prekyba.
  • Prekės ir paslaugos buvo keičiamos tiesiogiai: grūdai, gyvuliai, keramika, įrankiai ir darbas.

Vertės matas

  • Turtas ir statusas buvo matuojamas pagal:
  • Žemės nuosavybę (patricijai valdė derlingus sklypus)
  • Gyvulius (jautis, avys, ožkos)
  • Karo grobį (iš reidų ar konfliktų)
  • Ankstyvoji Romos visuomenė rėmėsi prestižu ir abipusiais įsipareigojimais, o ne pinigais.

Tributai ir įsipareigojimai

  • Karalius galėjo reikalauti tributo, karinės tarnybos arba darbo iš gyventojų ar paklūstančių bendruomenių.
  • Šie „mokėjimai“ buvo natūriniai, ne monetiniai: grūdai, gyvuliai arba kitos prekės.
  • Patricijai galėjo perskirstyti išteklius klientams, formuojant klientų-patronų sistemą, kuri iš dalies veikė kaip ankstyva ekonominė tinklo sistema.

Aukcionai?...

Trumpai tariant, šis istorinis laikotarpis negali praturtinti mūsų žinių apie aukcionus tuo metu, bet galime trumpai manyti, kad kadangi nebuvo pinigų sistemos, rinkos įrankiai neapėmė apibrėžimo (to, ką dabar vadiname aukcionais); vietoje to prekių srautą lėmė mainai barteriu.

Septyni Romos karaliai

Tai – dalis ilgos publikacijos apie ankstyvąjį Senovės Romos formavimosi laikotarpį, apimantį septynis Romos monarchijos karalius. Čia susipažinsite su pagrindiniais faktais apie reformas ir įstatymus, kuriuos įvedė Romos karaliai, taip pat su romėnų visuomenės evoliuciniu keliu. Publikacijoje glaustai pristatomi legendiniai Romulas, Numa Pompilijus, Tulis Hostilijus, Ankas Markijus, Tarkvinijus Priskas ir paskutinysis iš septynių – Tarkvinijus Išdidusis. Norėdami peržiūrėti visą publikaciją, spauskite čia.

Ankstyvosios Romos įvadas: Septyni karaliai

Įvadas į ankstyvąjį Romos istorijos etapą, aprašant Romą iš predispozicinės perspektyvos. Norint geriau suprasti Romos karalių valdymo laikotarpius, rekomenduojame perskaityti straipsnį. Spauskite čia norėdami tęsti.

Numa Pompilijus – antrasis Romos karalius

Antrasis Romos karalius Numa Pompilijus pristatomas per jo pagrindines reformas, valdymo politiką ir romėnų visuomenės raidą. Skaitykite daugiau publikacijoje (spauskite čia).

Tulis Hostilijus – trečiasis Romos karalius

Tulis Hostilijus buvo vienas iš senovės Romos karalių; šioje publikacijoje jis aprašomas kaip Romos valdovas, jo reformos ir sociokultūrinis gyventojų kontekstas tuo laikotarpiu. Sužinokite daugiau publikacijoje [spauskite čia].

Ankas Markijus – ketvirtasis Romos karalius

Ankas Markijus buvo vienas iš Romos karalių. Kokias reformas jis įgyvendino ir kokia buvo romėnų visuomenė jo valdymo laikotarpiu – daug įdomių faktų rasite mūsų publikacijoje (spauskite čia).

Romos karalius Tarkvinijus Priskas

Penktasis Romos karalius Tarkvinijus Priskas — ar esate girdėję apie taisykles ir inovacijas, kurias šis karalius įvedė Romoje, ir jo įtaką vėlesniam miesto vystymuisi? Tų naujovių buvo tikrai daug... Daugiau sužinosite publikacijoje.

Tarkvinijus Išdidusis – paskutinysis Romos karalius

Tarkvinijus Išdidusis, paskutinysis Romos karalius. Publikacijoje nagrinėjama romėnų visuomenė, pagrindinės politinės ir socialinės struktūros jo valdymo laikotarpiu, taip pat reformos, kurias jis mėgino įgyvendinti.