Servijaus Tulijaus laikotarpis

Pagrindinės politinės savybės

Šeštasis Romos karalius, tradiciškai priskiriamas reikšmingoms konstitucinėms ir socialinėms reformoms.
Pirmasis Romos karalius nežinomo/laisvo kilmės (pasak legendos, vergės sūnus), kas lėmė jo politiką paprastųjų gyventojų atžvilgiu.
Valdžia vis dar monarchinė, tačiau jo reformos sudarė pagrindą vėlesnėms Respublikos institucijoms.

Tuo metu veikiančios institucijos

  • Gyventojų ir turto surašymas (Census):
  • Įvestas pirmasis sistemingas gyventojų ir turto surašymas, skirstantis piliečius pagal turtą ir ginkluotės gebėjimą.
  • Šimtinių susirinkimas (Comitia Centuriata):
  • Sukurta nauja politinė institucija, organizuota pagal šimtines (karines vienetas), pakeičiant šeimų/klanų dalinimą klasine struktūra.
  • Senatas:
  • Išliko patricijų patarėju, tačiau jo dominavimas pradėjo būti subalansuotas naujais susirinkimais.

Miestų valdymas

Išplėtė Romos miesto teritoriją, įskaitant Servijaus sienos (tradicija priskiriama jam) įtvirtinimus.
Organizavo gyventojus į gentis pagal gyvenamąją vietą, stiprindamas ryšius tarp augančios Romos populiacijos ir pilietinės tapatybės.
Sustiprino mokesčių ir karinę tarnybą pagal surašymo kategorijas, užtikrinant teisingesnį pareigų pasiskirstymą.

Demokratija ar ne?

Vis dar monarchija — Servijus išlaikė aukščiausią imperiumą.
Tačiau jo turtu pagrįsti susirinkimai įvedė proto-demokratinį elementą, kai balsų galia priklausė nuo ekonominio indėlio.
Pirmasis institucinės kaitos žingsnis nuo grynai aristokratinės valdžios.

Socialinė struktūra ir sluoksnių teisės

  • Patricijai:
  • Išlaikė elitinę padėtį, tačiau jų išskirtinis dominavimas buvo susilpnintas surašymo reformų.
  • Plebejai:
  • Gavo naują pripažinimą kaip organizuoti balsavimo blokai Šimtinių susirinkime.
  • Klientai:
  • Išlaikė priklausomybę nuo patricijų globėjų, bet turėjo labiau struktūruotas pilietines roles.
  • Vergai/karų belaisviai:
  • Skaičius didėjo, bet be teisių; legendinė Servijaus kilmė miglino gimimo/statuso ribas pasakojimuose.

Servijaus Tulijaus reformos (apie 578–535 m. pr. Kr.)

Ancus Marcius vs. Servijus Tulijus
Aspektas Ancus Marcius (640–616 m. pr. Kr.) Servijus Tulijus (578–534 m. pr. Kr.)
Ekonominė bazė Daugiausia žemės ūkis; žemės ūkis ir gyvulių auginimas. Ribotas perteklius. Vis dar žemės ūkio ekonomika, bet su struktūruotais mokesčiais ir surašymu pagrįstu išteklių paskirstymu. Pirmasis tikras bandymas kiekybiškai įvertinti ekonomiką.
Prekybos infrastruktūra Pastatytas pirmasis tiltas per Tibrą (Pons Sublicius), įsteigta Ostija (pirmasis Romos uostas). Leidžiama druskos ir upių prekyba. Išplėstos miesto ribos ir urbanistinė struktūra. Rinka numatyta, bet archeologiškai nepatvirtinta. Miesto sienos (Servijaus siena) suteikė prekybos saugumą.
Pinigų sistema Nėra monetų ar pinigų įrodymų; dominuoja barteras ir perskirstymas. Vis dar priešmonetarinis laikotarpis, bet surašymas galėjo naudoti apytikslius vertinimus (žemė, gyvuliai, metalas). Pirmosios Romos monetos atsirado vėliau (apie IV a. pr. Kr.).
Mokesčiai Nesistemingi. Pajamos daugiausia iš užkariavimų, tributo ir valstybės žemės. Įvesta surašymas → struktūruoti mokesčiai pagal turto klasę. Tikslas – proporcingas indėlis armijai ir valstybei.
Rinkos struktūra Nėra formalių rinkų, tik proto mainai gyvenvietėse ar šventyklose. Ankstyvas ekonominės erdvės organizavimas numatytas (Forum Boarium). Jokios aukcionų ar struktūruotų rinkos institucijų.
Užsienio prekyba Druskos prekyba Ostijoje, upių prekyba Tiberiu. Kai kurie kontaktai su Latiumu ir Etrurija. Platesni ryšiai per etruskų įtaką. Importuota keramika ir prabangūs gaminiai rodo prekybinius ryšius su Viduržemiu.
Vergų prekyba Karo belaisviai tikriausiai įsiliejo į namų ūkį. Nėra struktūruotos vergų rinkos įrodymų. Tas pats modelis: belaisviai naudojami kaip namų arba žemės ūkio darbininkai. Atvira rinka nepatvirtinta.
Žirgai ir kariniai ištekliai Žirgai aristokratų turtas (kavalerijai). Nereguojama rinkos prekyba. Žirgai klasifikuojami surašyme (equites), rodant ankstyvą institucinę ekonomikos rolę.
Laivai ir jūrų reikalai Ostija = druskos eksporto centras, primityvi laivyba. Nepriklausoma jūrų prekyba nebuvo, bet struktūruotesnė miesto paklausa (statybos, prekės).
Archeologiniai įrodymai Ostijos liekanos, Tiberio tilto pėdsakai, druskos gamybos požymiai. Importuota keramika, Servijaus sienos pamatai, kapavietės su importuotais daiktais (etruskų/ graikų ryšiai).

Septyni Romos karaliai

Tai – dalis ilgos publikacijos apie ankstyvąjį Senovės Romos formavimosi laikotarpį, apimantį septynis Romos monarchijos karalius. Čia susipažinsite su pagrindiniais faktais apie reformas ir įstatymus, kuriuos įvedė Romos karaliai, taip pat su romėnų visuomenės evoliuciniu keliu. Publikacijoje glaustai pristatomi legendiniai Romulas, Numa Pompilijus, Tulis Hostilijus, Ankas Markijus, Tarkvinijus Priskas ir paskutinysis iš septynių – Tarkvinijus Išdidusis. Norėdami peržiūrėti visą publikaciją, spauskite čia.

Ankstyvosios Romos įvadas: Septyni karaliai

Įvadas į ankstyvąjį Romos istorijos etapą, aprašant Romą iš predispozicinės perspektyvos. Norint geriau suprasti Romos karalių valdymo laikotarpius, rekomenduojame perskaityti straipsnį. Spauskite čia norėdami tęsti.

Romulas – pirmasis Romos karalius

Ši publikacija detaliai atskleidžia legendinį pirmąjį Romos karalių – Romulą. Joje pateikiami tik faktai, tikri šaltiniai ir Romos sociokultūrinė situacija minimu laikotarpiu. Norėdami peržiūrėti publikaciją, spauskite čia...

Numa Pompilijus – antrasis Romos karalius

Antrasis Romos karalius Numa Pompilijus pristatomas per jo pagrindines reformas, valdymo politiką ir romėnų visuomenės raidą. Skaitykite daugiau publikacijoje (spauskite čia).

Tulis Hostilijus – trečiasis Romos karalius

Tulis Hostilijus buvo vienas iš senovės Romos karalių; šioje publikacijoje jis aprašomas kaip Romos valdovas, jo reformos ir sociokultūrinis gyventojų kontekstas tuo laikotarpiu. Sužinokite daugiau publikacijoje [spauskite čia].

Ankas Markijus – ketvirtasis Romos karalius

Ankas Markijus buvo vienas iš Romos karalių. Kokias reformas jis įgyvendino ir kokia buvo romėnų visuomenė jo valdymo laikotarpiu – daug įdomių faktų rasite mūsų publikacijoje (spauskite čia).

Romos karalius Tarkvinijus Priskas

Penktasis Romos karalius Tarkvinijus Priskas — ar esate girdėję apie taisykles ir inovacijas, kurias šis karalius įvedė Romoje, ir jo įtaką vėlesniam miesto vystymuisi? Tų naujovių buvo tikrai daug... Daugiau sužinosite publikacijoje.

Tarkvinijus Išdidusis – paskutinysis Romos karalius

Tarkvinijus Išdidusis, paskutinysis Romos karalius. Publikacijoje nagrinėjama romėnų visuomenė, pagrindinės politinės ir socialinės struktūros jo valdymo laikotarpiu, taip pat reformos, kurias jis mėgino įgyvendinti.