Tullus Hostilius (3-asis Romos karalius, valdė apie 673–642 m. pr. m. e.)

Pagrindinės politinės ypatybės

Militaristinis posūkis:

Antikiniai autoriai (Livijus, Dionisijas iš Halikarnaso) jį apibūdina kaip priešingybę Numai. Kai Numa pabrėžė religiją ir taiką, Tullus skatino plėtrą ginklais.

Agresyvi užsienio politika:

Karai su Alba Longa, Fidenae, Veijais ir Sabinais. Čia priklauso ir legendinis Horacijų ir Kuracijų dvikovos epizodas (ritualizuotas konflikto sprendimas tarp Romos ir Albos).

Valstybės konsolidacija užkariavimais:

Po Alba Longa sunaikinimo Tullus, kaip manoma, perkėlė jos gyventojus į Romą, padidindamas darbo jėgą ir praplėsdamas patricijų sluoksnį.

To meto institucijos

Karalystė (regnum):

Vis dar monarchinė, karalius buvo aukščiausias karinis, teisminis ir religinis autoritetas.

Senatas:

Patres (senolių) patariamasis tarybos organas, kaip ir Romulo laikais; išlaikė prestižą, bet karaliaus karinė galia nustelbė jų įtaką.

Susirinkimas (comitia curiata):

Iš esmės ceremoninis; piliečiai ratifikavo sprendimus, bet neformavo politikos.

Religija:

Skirtingai nei Numa, Tullus iš pradžių apleido kultus. Livijus teigia, kad ši nedievystė sukėlė marą ir jo žlugimą — tuomet jis bandė atkurti apeigas, bet dievai (ypač Jupiteris) jį nubaudė.

Polio valdymas ir socialinė tvarka

Miestų integracija:

Sujungus Alba Longa gyventojus, Roma augo socialiai ir fiziškai (įkurtas Caeliuso kalvos rajonas).

Visuomenės militarizacija:

Pilietinės pareigos vis labiau siejosi su karine prievole, pabrėžiant piliečio–kario vaidmenį.

Teisės ir sluoksniai (tęstinumas nuo Romulo):

Patricijai (patres):
Išlaikė dominavimą politikoje ir Senate.

Plebejai:
Po Albos prijungimo jų daugėjo, bet teisės išliko ribotos; politinė įtaka minimali.

Klientai:
Išplėstinė klasė, priklausoma nuo patricijų globos ir atstovavimo.

Demokratijos nėra:
Autoritetas vis dar buvo sutelktas monarchijoje ir patricijų elito rankose. Susirinkimai egzistavo, bet be tikros įstatymų leidžiamosios galios.

Palyginimas su Romulu ir Numa

Romulas: Įkūrė institucijas, suorganizavo Senatą, apibrėžė patricijus/klientus. Karo-karaliaus modelis.
Numa: Religinis taikdarys; įsteigė kunigystes, kulto tvarką, reglamentavo apeigas.
Tullus: Sugrįžo prie Romulo militarizmo, plėtė Romą užkariavimais, bet nesukūrė naujų konstitucinių reformų — jo palikimas buvo teritorinis/urbanistinis, o ne institucinės.

Tullus Hostilius – reformos ir pagrindiniai pokyčiai

Karinis dėmesys:

Organizavo karus prieš Alba Longa, Fidenae, Veijus, Sabinus.
Legendinė dvikova (Horacijai prieš Kuracijus) kaip ritualizuota karo institucija.

Gyventojų integracija:

Po Alba Longa sunaikinimo perkėlė daug jos gyventojų (patricijų ir paprastų žmonių) į Romą.
Naujos patricijų šeimos įėjo į Senatą.
Caeliuso kalva apgyvendinta naujakuriais.

Instituciniai pokyčiai:

Jam nepriskiriamos jokios svarbios naujos civilinės ar religinės institucijos (skirtingai nuo Numos).
Vėliau bandė atgaivinti apleistas apeigas, bet buvo siejamas su bedievyste.

Urbanistinė plėtra:

Išplėtė miesto erdvę, įtraukdamas naujus gyvenamuosius rajonus.

To meto ekonomika

Žemdirbystė: pagrindas; užkariavimai atnešė naujų žemių ir darbo jėgos.
Darbo jėga: Alba Longa gyventojų antplūdis padidino darbo ir karinių pajėgų pasiūlą.
Ankstyvoji integracijos ekonomika: gyventojų susiliejimas sukūrė naujus klientų–globėjų ryšius, stiprinančius patricijų valdą.
Nėra įrodymų apie prekybos reformas ar aukcionus/turgus: Skirtingai nei vėlesni karaliai (ypač Ancus Marcius, kuris pastatė uostą Ostijoje). Tullaus laikais dėmesys išliko karinis, o ne komercinis.

Septyni Romos karaliai

Tai – dalis ilgos publikacijos apie ankstyvąjį Senovės Romos formavimosi laikotarpį, apimantį septynis Romos monarchijos karalius. Čia susipažinsite su pagrindiniais faktais apie reformas ir įstatymus, kuriuos įvedė Romos karaliai, taip pat su romėnų visuomenės evoliuciniu keliu. Publikacijoje glaustai pristatomi legendiniai Romulas, Numa Pompilijus, Tulis Hostilijus, Ankas Markijus, Tarkvinijus Priskas ir paskutinysis iš septynių – Tarkvinijus Išdidusis. Norėdami peržiūrėti visą publikaciją, spauskite čia.

Ankstyvosios Romos įvadas: Septyni karaliai

Įvadas į ankstyvąjį Romos istorijos etapą, aprašant Romą iš predispozicinės perspektyvos. Norint geriau suprasti Romos karalių valdymo laikotarpius, rekomenduojame perskaityti straipsnį. Spauskite čia norėdami tęsti.

Romulas – pirmasis Romos karalius

Ši publikacija detaliai atskleidžia legendinį pirmąjį Romos karalių – Romulą. Joje pateikiami tik faktai, tikri šaltiniai ir Romos sociokultūrinė situacija minimu laikotarpiu. Norėdami peržiūrėti publikaciją, spauskite čia...

Numa Pompilijus – antrasis Romos karalius

Antrasis Romos karalius Numa Pompilijus pristatomas per jo pagrindines reformas, valdymo politiką ir romėnų visuomenės raidą. Skaitykite daugiau publikacijoje (spauskite čia).

Ankas Markijus – ketvirtasis Romos karalius

Ankas Markijus buvo vienas iš Romos karalių. Kokias reformas jis įgyvendino ir kokia buvo romėnų visuomenė jo valdymo laikotarpiu – daug įdomių faktų rasite mūsų publikacijoje (spauskite čia).

Romos karalius Tarkvinijus Priskas

Penktasis Romos karalius Tarkvinijus Priskas — ar esate girdėję apie taisykles ir inovacijas, kurias šis karalius įvedė Romoje, ir jo įtaką vėlesniam miesto vystymuisi? Tų naujovių buvo tikrai daug... Daugiau sužinosite publikacijoje.

Tarkvinijus Išdidusis – paskutinysis Romos karalius

Tarkvinijus Išdidusis, paskutinysis Romos karalius. Publikacijoje nagrinėjama romėnų visuomenė, pagrindinės politinės ir socialinės struktūros jo valdymo laikotarpiu, taip pat reformos, kurias jis mėgino įgyvendinti.