Skysčiai ir kietieji kūnai
Šiose pamokose dėmesys skiriamas medžiagos fazėms, konkrečiai nagrinėjant tarpmolekulines jėgas. Atitinkamai mokoma apie ryšius tarp slėgio, temperatūros ir molekulinio tankio bei kaip šie veiksniai veikia reaktyvumo potencialą esant šioms specifinėms aplinkos priklausomybėms.
Tarpmolekulinės jėgos
Baigęs šį skyrių, mokinys turėtų pasiekti šiuos tikslus: apibūdinti pagrindines tarpmolekulinių jėgų rūšis, kurios gali atsirasti tarp atomų ar molekulių kondensuotos būsenos medžiagose, t. y. dispersines jėgas, dipolio-dipolio sąveikas ir vandenilinį ryšį; nustatyti konkrečius tarpmolekulinių jėgų tipus, veikiančius nurodytose medžiagose, remiantis jų molekuline struktūra; paaiškinti ryšį tarp medžiagoje esančių tarpmolekulinių jėgų ir temperatūrų, kuriose vyksta fizinės būsenos pokyčiai.
Skysčių savybės
Baigęs šį skyrių, mokinys turėtų pasiekti šiuos tikslus: aiškiai atskirti adhezijos ir kohezijos jėgas; apibrėžti terminus klampa, paviršiaus įtemptis ir kapiliarinis pakilimas; apibūdinti tarpmolekulinių traukos jėgų vaidmenį kiekvienoje iš šių savybių ir reiškinių.
Faziniai virsmai
Baigęs šį skyrių, mokinys turėtų pasiekti šiuos tikslus: apibrėžti fazinius virsmus ir temperatūras, kuriose jie vyksta; paaiškinti ryšį tarp fazinių virsmų temperatūrų ir tarpmolekulinių traukos jėgų; apibūdinti procesus, vaizduojamus tipinėmis šildymo ir aušinimo kreivėmis, bei apskaičiuoti susijusius šilumos srautus ir entalpijos pokyčius, lydinčius šiuos procesus.
Fazinės diagramos
Baigęs šį skyrių, mokinys turėtų pasiekti šiuos tikslus: paaiškinti tipinės fazinės diagramos sandarą ir naudojimą; naudoti fazines diagramas stabilioms fazėms nustatyti esant nurodytai temperatūrai ir slėgiui bei apibūdinti fazinius virsmus, atsirandančius keičiantis šioms sąlygoms; apibūdinti superkrizinį fluidą kaip atskirą medžiagos fazę.
Kietoji medžiagos būsena
Baigęs šį skyrių, mokinys turėtų pasiekti šiuos tikslus: apibrėžti ir apibūdinti joninių, metalinių, molekulinių ir kovalentinių kristalinių kietųjų kūnų ryšius bei būdingas savybes; apibūdinti pagrindines kristalinių kietųjų kūnų klases, t. y. joninius, metalinius, kovalentinius ir molekulinius kietuosius kūnus; paaiškinti būdus, kuriais kristaliniame kietajame kūne gali atsirasti defektų.
Kristalinių kietųjų kūnų gardelių struktūros
Baigęs šį skyrių, mokinys turėtų pasiekti šiuos tikslus: apibūdinti atomų ir jonų išsidėstymą kristalinėse struktūrose; apskaičiuoti jonų spindulius pagal elementariosios narvelio matmenis; paaiškinti rentgeno spindulių difrakcijos matavimų taikymą nustatant kristalines struktūras.