Žmogus, kuris tapo drambliu
Gyveno senas žmogus, kuris buvo per silpnas dirbti, todėl žmonės nuvežė jį į trobelę miške. Jie atsinešė keturias grūstuvės, piestą ir dvi vėduokles.
Jie įdėjo vieną jo koją į grūstuvę, tada kitą.
Tada jie įdėjo vieną jo ranką į grūstuvę, tada kitą.
Jie įdėjo piestą jam į burną ir pririšo dvi vėduokles prie jo ausų.
Tada jie jį paliko.
Po kurio laiko jie sugrįžo: jo nebebuvo.
Jie pamatė dramblio pėdsakus, išeinančius iš trobelės.
Tas žmogus tapo drambliu.
Beždžionės daina
Seniai seniai, dvi mergaitės išėjo ieškoti malkų.
Jos išgirdo beždžionę, dainuojančią medyje.
„Neklausyk beždžionės dainos“, – viena mergaitė pasakė kitai.
Tačiau kita mergaitė negalėjo sustabdyti savęs. Ji pradėjo dainuoti tą dainą... ir ji pavirto drambliu!
Kita mergaitė išsigando. Ji nubėgo atgal į kaimą ir papasakojo visiems, kas nutiko.
„Tai neįmanoma!“ – jie pasakė.
„Aš mačiau, kaip tai įvyko“, – ji tvirtino. Tada ta mergaitė pradėjo dainuoti beždžionės dainą, ir ji taip pat pavirto drambliu.
Taip žmonės sužinojo, kad ji sako tiesą.
Moteris, kuri tapo liūtu
Vyras ir moteris, vaikščiodami dykumoje, toli pamatė laukinius arklius.
Žinodamas moters galias, vyras jai pasakė: „Pavirk liūtu ir nužudyk mums arklį, kad turėtume ką valgyti.“
„Nenoriu tavęs išgąsdinti“, – atsakė ji.
„Aš badauju!“ – tarė jis. „Aš nebūsiu išsigandęs.“
Tada moteris pavirto liūtu.
Siaubo apimtas vyras įlipo į medį.
Liūtas vijosi arklius, vieną nužudė ir nutempė atgal prie medžio.
„Nenužudyk manęs!“ – maldavo vyras.
Liūtas piktai riaumojo ir tada atgavo žmogaus pavidalą.
Vyras daugiau niekada neprašė jos medžioti.
Moteris ir jos gerbėjai
Graži moteris atsisakė kiekvieno gerbėjo.
Tada atvyko du gražūs nepažįstamieji; ji ištekėjo už vieno iš jų.
Ji nežinojo, kad jie buvo liūtai!
Miške vyrai vėl tapo liūtais. Liūtai medžiojo ir puotavo žalią mėsą, parnešdami kaulus iš medžioklės namo.
Moteris pagamino troškinį.
„Mes nevalgome troškinio“, – jie pasakė.
Moters brolis įspėjo ją, kad jie yra blogi vyrai. Jis pasekė juos ir pamatė, kaip jie virsta liūtais.
Ji netikėjo juo.
Naktį jos vyras vėl tapo liūtu, nužudė ją ir suvalgė.
Tada du nepažįstamieji pabėgo į mišką; jie niekada nebegrįžo.
Motina ir jos dukra
„Atnešk man melioną,“, – pasakė motina savo dukrai.
Pakeliui merginą apipylė komplimentais gerbėjai; ji atidavė jiems melioną.
„Tu prakeikta žaliaake mergina!“, – sušuko jos motina.
Tada mergina uždainavo:
Mano motina mane keikia, o!
Ji keikia mano akis, krokodilo žalumo.
Tada jos motina mirtinai ją sumušė, sutrynė jos kūną į dulkes.
Vėjas nupūtė dulkes į vandenį, kuriame gyveno Krokodilas.
Krokodilas iš dulkių suformavo gražią povandeninę moterį.
Ji iškilo iš vandens, dainuodama savo seseriai:
Mūsų motina mane nužudė, sutrynė į dulkes.
Krokodilas mane išgelbėjo, Sese! Štai aš esu!”