Krokodilas ir du vaikai
Krokodilas pamatė du besimaudančius vaikus. Jis sugriebė vieną ir nutempė jį į savo olą upės krante. “Pasilik čia,” tarė krokodilas, “kol aš nueisiu paimti kito.”
Krokodilui nuplaukus, vaikas pabėgo ir nubėgo į kaimą.
Krokodilui grįžus į maudymosi vietą, kitas vaikas buvo pabėgęs, o žmonės ant upės kranto į jį šaudė.
Jis nuplaukė atgal į savo olą; to vaiko taip pat nebebuvo.
Įsiutęs krokodilas išlipo į krantą ir nuėjo į kaimą. Jis tris dienas persekiojo žmones kaime, kol galiausiai grįžo į vandenį.
Mirtinas krokodilas
Krokodilas žudė avis, galvijus ir net žmones. Visi bijojo.
Vadas prašė patarimo, bet niekas nežinojo, ką daryti.
Tada prabilo lapė. „Aš gal ir esu maža ir silpna, bet galiu jus išgelbėti nuo būsimų bėdų. Jums reikia ne stiprybės; jums reikia išminties. Tai aš galiu jums pasiūlyti.“
„Ką patariate?“ – paklausė vadas.
„Nemėginkite nužudyti krokodilo, kai jis užaugs didelis ir stiprus“, – tarė lapė. „Darykite, kaip darau aš: valgykite krokodilo kiaušinius.
Štai kaip nugalėsite savo priešą.“
Medžiotojas ir Elnias
Medžiotojo žmona pagimdė; taip pat ir Elnio žmona.
Pirmam maistui Medžiotojo vaikui reikėjo elnio kepenų, o Elnio vaikui reikėjo kavos lapų.
Medžiotojas nuėjo prie kavos medžio ir laukė. Pasirodė Elnias; Medžiotojas pakėlė šautuvą.
„Stok!“ sušuko Elnias. “Mums abiem reikia. Leisk man nunešti kavos lapų savo vaikui, kad jis klestėtų. Aš grįšiu rytoj!“
Medžiotojas sutiko, ir Elnias nubėgo su kavos lapais savo vaikui.
Kitą dieną Medžiotojas nuėjo prie medžio; ten buvo Elnias. Medžiotojas nušovė Elnią ir nunešė mėsą į kaimą. Jis maitino savo vaiką elnio kepenimis, ir vaikas klestėjo.
Šuo ir Driežas
Šuo ir Driežas buvo draugai.
Vieną dieną Driežas pasakė: „Turbūt mėgaujatės valgydami mėsą, kai medžiojate.“
„Žmonės pasiima mėsą,“ – atsiduso Šuo. „Mes, šunys, nieko negauname.“
„Bet tu sunkiai dirbi!“ – sušuko Driežas.
„Tiesiog stebėk,“ – pasakė Šuo, ir Driežas laukė medyje, stebėdamas.
Medžiotojai pasiuntė šunis vytis grobį, ir šunys vijosi grobį žemyn. Tada, kai Šuo pasiėmė mažą mėsos gabalėlį, medžiotojas trenkė jam per galvą lazda.
„Oi! Oi!“ – sucypė jis, žiūrėdamas į Driežą medyje, ir Driežas liūdnai linktelėjo savo draugui: Šuo kalbėjo tiesą.
Hienos pranašystė
Išgirdęs, kad jo žmona gimdo, vyras parbėgo namo.
Pakelėje esanti hiena sušuko: „Gimė berniukas; buivolas jį nužudys!“
Pamatęs, kad kūdikis iš tiesų yra berniukas, tėvas susirūpino dėl hienos pranašystės, bet niekam nepasakojo.
Po daugelio metų, ganant savo bandas, jie pamatė buivolą.
„Aš jį nužudysiu!“ – sušuko sūnus.
„Ne!“ – sušuko tėvas. „Aš turiu tai padaryti.“
Jis nužudė buivolą ir tada su palengvėjimu sušuko: „Tiek to tos hienos pranašystės!“
Bėgdamas pasveikinti tėvo, berniukas užkliuvo ir užkrito ant buivolo ragų, kurie jį nužudė.