Krokodilas ir Leguanas Driežas
Kai Krokodilas ir Leguanas buvo pirmą kartą sukurti, jie neturėjo liežuvių.
Tada Kūrėjas padarė du liežuvius ir tarė Krokodilui ir Leguanui: „Jūs abu bėgsite lenktynes. Aš padėjau abu liežuvius ties finišo linija. Lenktynių nugalėtojas gaus du liežuvius, o pralaimėtojas negaus jokio liežuvio.“
Krokodilas buvo didesnis ir stipresnis už Leguaną, bet Leguanas buvo greitesnis už Krokodilą ir pirmas pasiekė finišo liniją.
Štai kodėl Krokodilas dabar turi tik tam tikrą kelmelį burnoje, o Leguanas turi ilgą dvigubą liežuvį.
Moteris ir jos jamsai
Kartą gyveno sena moteris, kuri pasodino jamsų lauką.
Vieną rytą, nuėjusi į lauką, ji pamatė, kad kažkas iškasė jamsus. Tai ją supykdė.
„Kas valgė mano jamsus?!“ – sušuko ji.
Ji negalėjo išsiaiškinti, kas buvo vagis.
Tada, dirbdama lauke, ji pamatė kiaulių bandą. Jos valgė jos jamsus! Moteris vijosi kiaules, trenkdama joms į nosį kauptuku.
Ji trenkė joms stipriai!
Štai kodėl šių dienų kiaulės turi plokščias nosis: moteris nubaudė jas už jamsų vagystę.
Saulė ir šakalas
Vieną dieną Saulė nusileido į žemę ir atsisėdo prie kelio.
Žmonės praėjo pro šalį; jie nepastebėjo Saulės.
Kai pro šalį ėjo šakalas, jis pamatė ten sėdinčią Saulę.
„O!“ sušuko jis. “Žmonės paliko šį vaiką.
Ir koks jis gražus!“
Šakalas pakėlė Saulę. “Aš tave nešiu,“ tarė jis ir užsidėjo Saulę ant nugaros.
Tada Saulė jį nudegino.
„Oi! Skauda!“ suriko šakalas. “Nulipk!“
Bet Saulė liko prikibusi prie šakalo nugaros ir toliau jį degino.
Štai kaip šakalas gavo savo dryžį.
Leopardas ir hiena
Du liūtų jaunikliai pamatė žmogaus karius, dėvinčius karo dažus.
„Mums reikia karo dažų!“ – tarė vienas jauniklis.
„Aš tave nudažysiu“, – pasakė kitas jauniklis. „Tada tu mane nudažysi.“
Jie gavo dažų, ir vienas jauniklis nudažė kitą gražiais juodais taškais.
Taškuotas jauniklis ką tik pradėjo dažyti kitą jauniklį, kai išgirdo žmogų šaukiant: „Pagalbos! Viena iš mano ožkų pabėgo!“
Norėdamas pagauti ožką, taškuotas jauniklis sviedė visą dažų puodą į kitą jauniklį ir nubėgo.
Jauniklis su kruopščiai nutapytais taškais tapo leopardu.
Kitas jauniklis tapo hiena.
Papūga ir višta
Kadaise papūga ir višta buvo draugės ir gyveno kartu kaime.
„Aš tuokiuosi,“ vieną dieną papūga pasakė vištai. „Ar galėtumėte man paskolinti keletą savo gražių plunksnų?
Tais laikais višta turėjo labai įmantrias plunksnas, bet papūga neturėjo.
Kai papūga grįžo iš savo vestuvių kelionės, ji nusprendė pasilikti plunksnas. „Man jos atrodo geriau!“ – pasakė ji vištai.
Višta supyko ir užpuolė papūgą, todėl papūga nuskriejo į medžius.
Štai kodėl papūgos dabar dėvi gražias plunksnas ir gyvena medžiuose, o vištos yra paprastos ir gyvena kaime.