Kregždė ir Gaidys
Kregždė pakvietė Gaidį į vakarienę. Kai Gaidys atvyko,
Kregždės žmona pasakė: „Jis troškintuve su moliūgais.“ Tada ji sušuko: „Vyrai, išeik!
Čia Gaidys.“
Kregždė atskrido pro dūmus virš laužo, todėl atrodė, kad jis iškilo iš troškintuvo. „Troškinys skanesnis, kai truputį paverdu su moliūgais,“
Kregždė pasakė Gaidžiui, ir Gaidys patikėjo.
Tada Gaidys nuėjo namo ir pasakė savo žmonai: „Tu turi mane išvirti su moliūgais. Taip daro Kregždė.“
Gaidžio žmona padarė, kaip jis jai liepė, ir Gaidys išvirė iki mirties.
Gaidys ir Kregždė
Gaidys pasiuntė žodį savo draugui Kregždei: „Prašau, ateik, drauge! Gavau blogų žinių.“
Kai Kregždė atėjo, Gaidžio žmona pasakė: „Gaidys gavo blogų žinių ir nusikirto galvą.“ Bet Gaidys tik pasikišo galvą po sparnu.
„Reiškiu užuojautą!“ – tarė Kregždė.
Vėliau Kregždė gavo blogų žinių. „Paskambink Gaidžiui“, – pasakė jis savo žmonai. „O aš tuo tarpu irgi nusikirsiu galvą.“
Gaidys rado Kregždę su nukirsta galva. „Aš grįšiu rytoj pasižiūrėti, ar jam geriau“, – pasakė Gaidys. Jis grįžo kitą dieną ir dar kitą, bet Kregždei nepasidarė geriau. Kregždė buvo miręs.
Višta ir Triušis
Višta pakvietė Triušį ateiti išgerti alaus.
Triušis atvyko ir pamatė Gaidį, kurio galva buvo paslėpta po sparnu.
„Kur Gaidžio galva?“ – paklausė Triušis.
„O, aš ją nupjoviau,“ – atsakė Višta. „Aš pasiunčiau jo galvą pakviesti mūsų svečius,
kol jo kūnas nusnūsta. Nesijaudinkite: jo galva greitai sugrįš.“
Višta juokavo, bet Triušis patikėjo ja. Jis nuėjo namo ir pasidarė alaus, o tada pasakė savo žmonai: „Nupjauk man galvą!
Aš pasiliksiu čia ir miegosiu, kol mano galva eis pakviesti mūsų svečius.“
Taigi Triušio žmona nupjovė jam galvą, ir jis mirė.
Kiškis ir Elnias
„Aš apsimesiu negyvas“, – pasakė Kiškis Elniui, – „ir tu galėsi mane parduoti moterims, dirbančioms žemės riešutų lauke. Surišk mane laisvai, kad galėčiau pabėgti. Surengsime žemės riešutų puotą!“
Elnias pardavė negyvą kiškį moterims. Kaip ir buvo suplanuota, Kiškis išsilaisvino; tada jis ir Elnias vaišinosi žemės riešutais.
Kai moterys pamatė, kad Kiškio nebėra, jos sušuko: „O! Kažkas pavogė mūsų kiškį.“
Kitą dieną Kiškis pasakė: „Šį kartą tu apsimesk negyvas, o aš tave parduosiu.“
Moterys nupirko negyvą elnią.
„Žiūrėkite!“ – sušuko viena moteris. „Jis vis dar kvėpuoja.“ Tad jos užmušė Elnią kauptukais.
Triušis aplanko babuiną
Norėdamas pabėgti nuo žolės gaisro, triušis pasislėpė savo oloje. Tada, kai buvo saugu, jis išlindo, išsivoliojo pelenuose ir nuėjo aplankyti savo draugo, babuino.
„Kas tau nutiko?“ – paklausė babuinas. „Tu visas apibėręs pelenais.“
„Buvo žolės gaisras“, – atsakė triušis. „Bet aš spjoviau ant ugnies, kad ją užgesinčiau. Aš turiu galingą spjūvį.“
„Mano spjūvis taip pat galingas!“ – sušuko babuinas. „Padegk mano namą, triuši. Aš tau parodysiu!“
Triušis padegė babuino namą.
Babuinas spjaudė ir spjaudė, bet negalėjo užgesinti ugnies.
Kvailas babuinas žuvo ugnyje.