Balandis ir Šakalas
Balandis susikrovė lizdą ant aukšto akmens.
Atėjo Šakalas ir sušuko: „Duok man vieną iš savo jauniklių!“
„Ne“, – atsakė Balandis, – „Neduosiu!“
„Taip, duosi!“ – primygtinai tvirtino Šakalas. „Kitaip aš atskrisiu ten ir suėsiu tave ir visus tavo jauniklius.“
Išsigandusi Balandis numetė jauniklį Šakalą, kuris jį prarijo ir nuėjo.
Garnys pamatė Balandį verkiant. „Kas atsitiko?“ – paklausė jis.
„Šakalas paėmė vieną iš mano jauniklių“, – atsakė ji.
„Kaip jis galėjo tai padaryti?“
Balandis papasakojo Garniui, ką sakė Šakalas.
„Kvailas Balandi!“ – sušuko Garnys. „Šakalai negali skraidyti.“
Kitą kartą, kai atėjo Šakalas, Balandis nusijuokė ir pasakė: „Eik šalin!“
Šakalas ir garnys
Šakalas pyko ant garnio ir prisiekė jam atkeršyti.
Jis rado garnį stovintį ant vandens krašto ir pasakė jam: „Mano mielas garni, tavo kaklas atrodo labai ilgas ir esu tikras, kad jis labai gležnas. Ką darysi, kai smarkiai pūs vėjas?“
Garnys nusišypsojo. „Aš žinau, kaip išlikti saugiam vėjyje! Aš tiesiog palenkiu savo kaklą štai taip.“ Tada, kai garnys palenkė savo kaklą, kad parodytų šakalą, šakalas ištiesė ranką ir susuko garnio kaklą taip, kad jis negalėtų jo vėl ištiesinti.
Štai kodėl garnio kaklas šiandien yra palenktas.
Šuo ir šakalas vestuvių puotoje
„Kaimynystėje – vestuvių puota!“ – pasakė Šuo Šakalai.
„Eime!“ – atsakė Šakalas.
Jie įlindo pro siaurą tvoros plyšį ir įsiveržė į virtuvę.
Šuo be perstojo valgė, bet Šakalas nuolat grįždavo prie tvoros, įsitikindamas, ar vis dar gali pralįsti.
Tada atėjo virėjas. „Aš jus užmušiu, vagys!“ – sušuko jis, griebdamas lazdą.
Šakalas pabėgo, bet Šuo buvo per storas. Jis buvo įkalintas!
Virėjas mušė Šunį tol, kol jis numirė, ir numetė lavoną per tvorą.
Bet Šuo nebuvo miręs! Jis atmerkė akis ir куль куль šlubčiodamas nuėjo.
„Tai buvo verta,“ – pagalvojo jis, šypsodamasis.
Leopardas ir kraujo ištroškęs šakalas
Šakalas stebėjo, kaip leopardas pagavo, nužudė ir suvalgė antilopę.
„Tu esi labai nuožmus,“ tarė šakalas, “taćiau nė vienas gyvūnas nėra toks kraujo ištroškęs kaip aš!“
Leopardas nusijuokė. “Pįrodyk tai!“ tarė jis.
Šakalas nubėgo į baltų moliūgų lauką, nuplėšė jų lapus, o tada sutraiškė kelis moliūgus, ištepdamas raudoną moliūgo minkštimą sau ant veido.
„Ateik pažiūrėti!“ šaukė jis leopardui.
Kai atvyko leopardas, jis pagalvojo, kad sutraiškyti moliūgai yra kaukolės, o šakalo veidas apteptas krauju. Jis išsigandęs pabėgo. “Tu laimėjai, šakalai!“ šaukė jis bėgdamas.
„Tu esi pats kraujo ištroškęs iš visų!“
Katė ir Leopardas
Leopardas nemokėjo medžioti, todėl Katė turėjo jį išmokyti.
„Sek kaip aš.“ Katė sekė pelę. „Tada naudok savo kairę leteną šitaip.“ Katė nužudė pelę.
Leopardas padarė tą patį.
„Puiku!“ – pasakė Katė. „Kitą kartą išmokysiu, kaip naudoti dešinę leteną.“
Tuo tarpu Leopardas išalko. Jis nuėjo į Katės namus, nekantraudamas kitos pamokos.
Katės nebuvo namie, bet ten buvo jos kačiukai, ir Leopardas juos visus suvalgė.
Kai Katė tai sužinojo, ji atsisakė daugiau mokyti Leopardo, todėl dabar jis gali žudyti tik kairiąja letena, o ne dešiniąja.