Kaip minėjome, pradinį tašką pasirinkome iš gerai susiformavusių valstybių...
Kaip aiškiai atpažįstamas valstybes, Kinijos istorinėje senovės perspektyvoje galime išskirti dvi reikšmingas imperijas.
⛩️ Čin imperija (Čin dinastija, 221–206 m. pr. m. e.) — pirmoji suvienyta imperinė valstybė Kinijos istorijoje. Ši valstybė bus mūsų pagrindinis objektas tolimesnei analizei, siekiant atsekti civilizacijos kultūrines ištakas. Ją įkūrė Čin Ši Huangas, suvienijęs Kariaujančių karalysčių teritorijas. Čin įtvirtino visišką biurokratijos centralizaciją, standartizavo svorius, matavimo vienetus, raštą ir įstatymus. Iš esmės Čin sukūrė modelį, ką „imperija“ reiškia Kinijos kontekste — centralizuotą valdžią, einančią nuo imperatoriaus per administracines prefektūras.
⛩️ Hanų imperija (Vakarų Han, 206 m. pr. m. e. – 9 m. e.; Rytų Han, 25 – 220 m. e.) — Čin modelio įpėdinė ir stabilizuotoja, tvirtesnė ir kultūriškai turtingesnė. Hanų valdymas įtvirtino konfucianistinę biurokratiją, valstybės tarnybos egzaminų užuomazgas ir pusiausvyrą tarp imperinės centrinės valdžios bei vietos administracijos. Ji išplėtė teritorinę kontrolę į Centrinę Aziją per Šilko kelią, tapdama antrąja didžiąja imperine konsolidacija Kinijos istorijoje.
⛩️ Džou kontekstas (apie 1046–256 m. pr. m. e.)
Džou dinastija išsiskyrė savo pasiekimais, suvienijusi dešimtis teritorijų ir galiausiai jas apjungusi į vieną valstybę po imperatoriaus valdžia. Vis dėlto, šis procesas neįvyko akimirksniu — konsolidacija truko daugiau nei septynis su puse šimtmečio.
– Džou dinastija sekė po Šangų ir pristatė Dangaus mandato idėją — kad moralinis teisėtumas pateisina valdžią.
– Ankstyvasis Džou valdymas (Vakarų Džou, 1046–771 m. pr. m. e.) buvo feodalinio pobūdžio: valdžia paskirstyta paveldimiems valdovams.
Manote, kad viskas buvo paprasta? Mes irgi taip manėme... Tačiau toks susiskaidymas reikalavo išsamesnio požiūrio.
Rytų Džou laikotarpis buvo daugiausia skirtas užkariavimams — ir ne be rezultatų:
– Pavasario ir Rudens laikotarpis (771–481 m. pr. m. e.): dešimtys pusiau autonominių valstybių, formaliai pavaldžių Džou karaliams. Vietos valdovai pradėjo reformas, kūrė kariuomenes ir plėtojo biurokratiją.
– Kariaujančių karalysčių laikotarpis (481–221 m. pr. m. e.): septynios pagrindinės galios (Či, Ču, Jan, Han, Džao, Vėj, Čin). Karai skatino centralizaciją ir technologinę pažangą.
Kariaujančių karalysčių metu vakarų regione esanti Čin valstybė palaipsniui stiprėjo per žemės ūkio reformas, karines naujoves ir griežtą legalistinį valdymą (ypač valdant Šang Janui).
✏️ Perėjimas: nuo Džou susiskaldymo prie Čin suvienijimo
Džou karalystė prarado praktinę valdžią; jos autoritetas išliko tik simboliškai. Čin priėmė legalizmą, pakeitė paveldimą aristokratiją paskirtais pareigūnais ir įvedė standartizuotą mokesčių bei karo prievolės sistemą. Pasinaudodama geografija (derlinga Vėj slėnio žeme ir lengvai ginamais kalnais) bei reformomis žemės ir karinės disciplinos srityse, Čin tapo efektyviausia ir labiausiai centralizuota valstybe. 221 m. pr. m. e. Čin Ši Huangas nugalėjo paskutinius varžovus, užbaigė Džou pasaulį ir įkūrė pirmąją Kinijos imperiją — Čin imperiją.
Činų dinastijos matavimo vienetai
Kaip jau žinome, Činų valdymo laikotarpis pasižymėjo visų valstybės valdymo funkcijų centralizacija, įskaitant mokesčių sistemą ir metrologinę standartizaciją. Šios sąlygos lemia būtinybę peržiūrėti to laikotarpio matavimo sistemą.
| Činų vienetas | Kinų (秦制) | Santykis | Apytikslė metrinė vertė | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Zhi (指) | Piršto plotis | — | ≈ 0,019 m | Mažiausias vienetas, naudotas kai kuriose matavimo lazdelėse |
| Cun (寸) | Colis | 1 cun = 10 zhi | ≈ 0,023 m | Naudotas smulkiems amatininkų darbams ir įrankiams |
| Chi (尺) | Pėda | 1 chi = 10 cun | ≈ 0,231 m | Standartinis Činų valdžios matavimo vienetas |
| Zhang (丈) | Uolektis (fathom) | 1 zhang = 10 chi | ≈ 2,31 m | Žmogaus mastelio matas, naudotas architektūroje |
| Bu (步) | Žingsnis | 1 bu = 6 chi | ≈ 1,39 m | Naudotas laukų ir kelių išdėstymui |
| Li (里) | Kinų mylia | 1 li = 300 bu | ≈ 415 m | Standartas kelių ir žemės matavimui |
⛏️ Archeologiniai įrodymai:
- Bronzine matavimo lazdele iš Fulingo kapavietės (Sianas, 221 m. pr. m. e.) → 1 chi = 23,1 cm
- Fangmatan bambukiniai ritinėliai (Tianshui, Gansu) patvirtina identiškus santykius ir žymėjimą
- Standartizuoti vežimų vėžių grioveliai netoli Sianjango rodo ašių plotį ≈ 1,5 m, atitinkantį Čin chi–bu proporciją
| Činų vienetas | Kinų (秦制) | Santykis | Apytikslis šiuolaikinis ekvivalentas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Zhu (銖) | — | — | ≈ 0,65 g | Pagrindinis svorio vienetas monetoms ir vaistažolėms |
| Liang (兩) | Taelis | 1 liang = 24 zhu | ≈ 15,6 g | Monetarinis ir prekybos standartas |
| Jin (斤) | Catty | 1 jin = 16 liang | ≈ 0,249 kg | Kasdienis turgavietės svoris |
| Jun (鈞) | — | 1 jun = 30 jin | ≈ 7,47 kg | Sunkus komercinis matas |
| Shi (石) | — | 1 shi = 4 jun ≈ 120 jin | ≈ 29,9 kg | Grūdų ir mokesčių matavimo vienetas |
⛏️ Archeologiniai įrodymai:
- Bronzinių svarelių su įrašu „Qin liang“ rasta Sianjango, Janlingo ir Šuihudi vietovėse — visi atitiko ~15,6 g už liang.
- Banliang monetos (pusės liang nominalo) sveria ≈ 7,8 g, patvirtindamos valstybės nustatytą kaldinimo normą (½ liang ≈ 7,8 g).
- Qin „Jin“ akmeniniai svareliai Siano muziejuje rodo tobulą proporcinį mastelį.
| Činų vienetas | Kinų (秦制) | Santykis | Apytikslis šiuolaikinis ekvivalentas | Paprastas naudojimas |
|---|---|---|---|---|
| Sheng (升) | — | — | ≈ 0,200 L | Pagrindinis skysčių ir grūdų matas |
| Dou (斗) | — | 1 dou = 10 sheng | ≈ 2 L | Kasdienė prekyba ir daviniai |
| Hu (斛) | — | 1 hu = 10 dou | ≈ 20 L | Sandėliavimas, mokesčiai, grūdų sandėliai |
| Shi (石)** | — | 1 shi = 10 hu | ≈ 200 L | Pagrindinis valstybės grūdų matavimo vienetas (tas pats terminas kaip svorio „shi“, bet skirtingame kontekste) |
⛏️ Archeologiniai įrodymai:
- Bronzinių indų „Qin hu“ ir „dou“, rastų Siane ir Fufenge, įrašai rodo 10:1 proporcijas.
- Bambučių plokštelės iš Šuihudi (apie 217 m. pr. Kr.) turi inventoriaus sąrašus, kuriuose naudojamos šios vienetai.
- Keraminiai grūdų indai, rasti Terakotinės armijos kapavietėse, taip pat turi užrašą „Shi“ (石) masinei apskaitai.
Autoriai teigia, kad sistemos vidiniai tarpusavio ryšiai gali būti naudingi siekiant išsamiai suprasti to laikotarpio metrologinius standartus.
| Kategorija | Pagrindas | Daugykliai | Qin → Metrinė sistema (apytiksliai) |
|---|---|---|---|
| Ilgis | 1 chi | 10 cun = 1 chi → 10 chi = 1 zhang | 1 chi ≈ 0,231 m |
| Svoris | 1 liang | 24 zhu = 1 liang → 16 liang = 1 jin | 1 liang ≈ 0,0156 kg |
| Tūris | 1 sheng | 10 sheng = 1 dou → 10 dou = 1 hu | 1 sheng ≈ 0,2 l |
Metodiškai pagrįsti visų aukščiau pateiktų parametrų išvedimai, nustatyti pagal atitinkamus artefaktus, pateikiami skaitytojui.
| Vieta | Radinio tipas | Reikšmė |
|---|---|---|
| Fangmatan (Gansu) | Bambuko lentelės su matavimo įrašais | Patvirtina Qin administracinę matematinę sistemą |
| Shuihudi (Hubei) | Qin teisiniai tekstai ir inventoriaus įrašai | Apibrėžia vienetų santykius ir mokesčių sistemą |
| Xianyang (Shaanxi) | Bronziniai svoriai ir etaloninės lazdelės | Fiziniai chi ir liang standartai |
| Terakotinės armijos vietovė | Įrankių užrašai ir vežimų matmenys | Taikyti standartai inžinerijoje |
| Yangling mauzoliejus | Grūdų matavimo indai su užrašais | Patvirtina tūrio mastelį hu–dou–sheng |
Šis straipsnis yra ilgos publikacijos dalis. [Eiti į visą versiją →]
Socialinės hierarchijos, administracijos ir ekonominės organizacijos apžvalga Šumero valstybėje.
Išsami senovės Graikijos sociokultūrinio pagrindo apžvalga ir kaip iš jo kilo jos matavimo sistemos.
Šis skyrius skirtas dviem kultūroms — Babilonui ir Persijai — ir čia atskleidžiame, kodėl...
Čia atsigręžiame atgal į kultūrą, jau praėjusią, bet žvelgiame į ją kitu kampu...
