Indijos regiono senųjų valstybių įvairovė

Indo (Harapos) civilizacija, kurią pristatėme gerbiamam skaitytojui aukščiau, yra tik vienas iš sociokultūrinių reiškinių, susiformavusių remiantis regiono protokultūromis. Šiame skyriuje susipažinsime su keliais kitais.

Kiekviena iš šių valstybių turėjo savitą organizacinę struktūrą, religiją ir, atitinkamai, savitą matavimo sistemą.

Karalystės bus trumpai aprašytos, paminint jų pagrindines savybes ir vartojamą kalbą.

Taigi, pirmyn!..

🏰 Mohendžo-Daro karalystė (Apatinis Indo slėnis)

Vieta: Sindas, netoli Indo upės deltos.

Ekologija: Upinis ir pelkėtas kraštovaizdis, reikalaujantis potvynių valdymo.

Valdymo tipas: Rituinė biurokratinė teokratija — kunigai-inžinieriai kontroliavo vandens tiekimą ir sanitariją.

Kultūrinė tapatybė: Kosmopolitiška; jūrinė prekyba su Mesopotamija; išvystyta miesto planuotė.

Kalba: Ta pati rašto šeima, tačiau tikėtina, kad kitoks dialektas nei Harapoje; antspaudų motyvai gausesni gyvūnų totemais.

Skiriamasis principas: Švara, vandens kontrolė ir miesto higiena kaip šventa valstybės pareiga.

🏰 Sarasvatės / Ghaggar–Hakros karalystė

Vieta: Harjana–Radžastanas–Čolistano sritis; palei dabar išdžiūvusią Ghaggar–Hakra upę.

Ekologija: Musonų maitinama sezoninė upė; žemdirbystės centras.

Valdymo tipas: Hidraulinė-ritualinė monarchija (Ugnies kunigų sistema) — valstybės legitimumas grindžiamas ugnies ir vandens tyrumu.

Kultūrinė tapatybė: Proto-vedinė dvasinė tradicija; intensyvus ugnies aukurų naudojimas; suarto lauko simbolika.

Kalba: Gali atspindėti priešindoarijų kalbos sluoksnį, vėliau paveikusį ankstyvą sanskrito ritualinę terminiją.

Skiriamasis principas: Religijos ir valdžios integracija — ankstyva „šventosios karalystės“ forma.

🏰 Dholavira karalystė (Kačo sala, Gudžaratas)

Vieta: Khadir Bet sala Rann of Kutch dykumoje.

Ekologija: Sausas, druskingas baseinas; priklausė nuo didelių vandens rezervuarų.

Valdymo tipas: Miesto-valstybės monarchija su hidraulinės inžinerijos elitu; gynybinė ir savarankiška.

Kultūrinė tapatybė: Skirtinga rašto sistema (mažiau gyvūninių antspaudų); unikalūs dvikalbiai ženklai; geometrinis miesto planavimas.

Kalba: Tikėtina, kad artima vakarų (elamitų–dravidių) grupei; stipriai regionalizuotas žodynas ant antspaudų.

Skiriamasis principas: Hidraulinis suverenitetas — vandens kontrolė kaip teisėtumo simbolis.

🏰 Lotalio karalystė (Gudžarato pakrantė)

Vieta: Netoli dabartinio Ahmedabado; Sabarmati upės žiotys.

Ekologija: Pakrantės ir deltinis regionas; išėjimas į Arabijos jūrą.

Valdymo tipas: Uosto-prekybos monarchija / gubernatorystė — prekybos reguliavimas, muitai ir laivų registras.

Kultūrinė tapatybė: Prekybinė ir amatininkų visuomenė; mažiau ritualų, daugiau biurokratijos.

Kalba: Tas pats Indo raštas, bet pritaikytas prekybos antspaudams; įrodymai apie kontaktus su šumerais.

Skiriamasis principas: Komercinė valdžia ir išorinė diplomatija — proto-„prekybos ministerija“.

🏰 Čanhu-Daro karalystė (Sindho centras)

Vieta: Tarp Harapos ir Mohendžo-Daro, palei Indą.

Ekologija: Pusapusė zona; palaikoma drėkinimo kanalais.

Valdymo tipas: Pramoninė miesto-valstybė, valdoma gildijų; administracija perduota amatininkų vadovams.

Kultūrinė tapatybė: Labai specializuota ekonomika; pasaulietinė, į gamybą orientuota visuomenė.

Kalba: Tikėtina, tas pats dialektas kaip Mohendžo-Daro, su pramoniniais užrašais ant antspaudų.

Skiriamasis principas: Ekonominis korporatyvizmas — valdžia per produktyvumą, o ne per kunigystę.

🏰 Amrio karalystė (Apatinis Sindas)

Vieta: Pietinis Sindas, tarp Indo lygumos ir Beludžistano kalvų.

Ekologija: Pereinamoji aukštumų–lygumos zona; ankstyva žemdirbystė ir vario prekyba.

Valdymo tipas: Įtvirtinta proto-karalystė / klaninė monarchija; vietinė gynyba ir prekybos reguliavimas.

Kultūrinė tapatybė: Skirtinga keramika ir architektūra; pusiau nepriklausoma nuo Indo branduolio.

Kalba: Proto-dravidinė, priešurbanistinė tarmė; ribotas rašto naudojimas.

Skiriamasis principas: Sienų gynyba ir metalų mainai — vietinė autonomija federacijos rėmuose.

🏰 Nausharo–Merghar karalystė (Beludžistano aukštumos)

Vieta: Bolano perėjos regionas, netoli Kvetos.

Ekologija: Kalnų žemdirbystės ir vario kasybos zona.

Valdymo tipas: Gentinė-agrarinė monarchija, orientuota į metalurgiją; Indo metalurgijos pirmtakė.

Kultūrinė tapatybė: Tęstinumas nuo neolito Mergharo; deivių statulėlės, kalnų totemai.

Kalba: Tikėtina ankstyva dravidų ir proto-elamitų kalbų mišinys.

Skiriamasis principas: Išteklių suverenitetas — mineralų, o ne miesto prekybos kontrolė.

🏰 Surkotados karalystė (Kačo–Radžastano siena)

Vieta: Šiaurės rytinė Kačo sritis.

Ekologija: Pusdykumė pasienio zona; prekybos ir gynybos koridorius.

Valdymo tipas: Karo-priešakinis kunigaikštystė, sauganti vidaus prekybą nuo klajoklių.

Kultūrinė tapatybė: Mažesnės tvirtovės; rasti arklio likučiai (seniausi Indijoje).

Kalba: Vakarinis Harapos šeimos dialektas.

Skiriamasis principas: Sienų gynyba, kavalerijos naujovės ir muitinės kontrolė.

Autoriai leido sau palyginti karalystes pagal jų pagrindinius skirtumus, tinkamus šiam mūsų kultūrinio tyrinėjimo etapui...

Tai buvo atskiros kultūrinės ir politinės sritys, o ne vienalytės provincijos.

Kalbos ir tarmės, tikėtina, skyrėsi — visos naudojo Indo raštą, tačiau atstovavo skirtingoms kalbinėms bendruomenėms (dravidų, elamo-dravidų, ankstyvajai indo-iranų).

Valdymo sistemos skyrėsi: kai kurios buvo ritualinės-teokratinės (Sarasvati, Mohendžo-Daro), kitos biurokratinės ar prekybinės (Harappa, Lothal), o kelios – kariniais ar išteklių pagrįstais modeliais (Surkotada, Nausharo).

Federacinė vienybė kilo iš bendrų standartų — svorių, plytų proporcijų ir simbolinės tvarkos bei tyrumo ideologijos.

Pagrindiniai karalysčių skirtumai trumpai
Regionas	Ekologinis tipas	Valdymo modelis	Kultūrinis-kalbinis akcentas
Harappa (Šiaurė)	Derlingos lygumos	Biurokratinė administracija	Dravidų struktūros kalba; formalizuotas raštas
Mohendžo-Daro (Pietūs)	Upių delta	Ritualinė-teokratinė valdžia	Kosmopolitiška; jūrinė leksika
Sarasvati (Rytai)	Pusapdžiūvusi žemdirbystės zona	Ugnies kunigo monarchija	Proto-vedinė; ritualinio sanskrito pirmtakai
Dholavira (Vakarai)	Dykumos sala	Hidraulinė monarchija	Vietinis dialektas; dėmesys miesto geometrinei struktūrai
Lothal (Pakrantė)	Jūrinė delta	Prekybos biurokratija	Prekybinė leksika; dvikalbiai antspaudai
Chanhu-Daro (Centrinis Sindas)	Pusapdžiūvusi lyguma	Amatininkų gildijų administracija	Pramoninė terminologija; skaitinė notacija
Amri–Nausharo (Pasienis)	Kalnų pakraštys	Išteklių monarchija	Proto-dravidų metalurginė terminologija
Surkotada (Siena)	Dykumos pasienis	Gynybinis kunigaikštystė	Karinė terminologija; tarpkultūriniai antspaudai

Karalysčių santykiai
Santykių tipas	Įrodymai ir pobūdis
Prekyba ir ekonominiai mainai	Identiški antspaudai, svoriai ir plytų proporcijos daugiau nei 1 mln km² plote rodo tarpregioninę ekonominę federaciją. Harappa eksportavo gatavas prekes į pietus; Lothal valdė jūrų krovinius; Dholavira kontroliavo dykumų karavanus; Nausharo tiekė varį ir akmenį.
Kultūrinė ir administracinė komunikacija	Tas pats rašto sistema, miesto inžinerijos stilius ir metrologija rodo nuolatinę koordinaciją — galbūt kasmetinius žynių-administratorų ar keliaujančių prekybininkų susitikimus, palaikiusius standartų vienodumą.
Diplomatinis arba religinis vieningumas	Bendra ikonografija („vienaragio“ antspaudas, Pashupati figūra, vandens ir gyvūnų motyvai) reiškia bendrą simbolinę tvarką, panašią į konfederacijos vėliavą.
Konkurencija ir vietinė varžyba	Įtvirtinimai, gynybiniai bokštai ir besikeičiantys prekybos keliai rodo komercinę ir teritorinę varžybą, o ne plataus masto karus. Tai buvo konkuruojančios miestų-valstybės — panašiai kaip Sumerų Uras ir Lagašas.
Konfliktų mastas	Nėra įrodymų apie imperinius užkariavimus ar organizuotą karą — nėra masinių kapų ar degimo sluoksnių, panašių į Artimųjų Rytų karus. Konfliktai, tikėtina, buvo ekonominės blokados arba trumpi antpuoliai.
Tarpkaralinė komunikacija	Upių ir pakrantės maršrutai jungė visas devynias karalystes: Indo–Ravi–Sutlej–Hakra koridorių sausumoje ir pakrantės prekybą nuo Lothal/Dholavira iki Omano ir Persijos įlankos.

Apibendrinant teritorijos kraštovaizdį, jos gyventojus ir istorinę raidą, galima teigti:

- Indo civilizacija veikė kaip devynių regioninių karalysčių federacija, kiekviena savarankiška, tačiau suvienyta bendra technine ir moraline tvarka: miestų švara, standartizuoti svoriai ir reguliuojami mainai.

- Nė viena „imperija“ nevaldė kitų; valdžia buvo paskirstyta ir subalansuota prekyba bei bendra ideologija.

- Jų sistema išsilaikė šešis–septynis šimtmečius — ilgiau nei dauguma bronzos amžiaus monarchijų — nes bendradarbiavimas buvo svarbesnis už užkariavimą.

Peržvelkime matavimo sistemas ir jų santykius, kad užpildytume atotrūkį tarp kultūrinio konteksto ir metrologinio požiūrio.

Be to, pažymime keletą esminių punktų, kuriems būtinas paaiškinimas: nepaisant nedidelių regioninių skirtumų (±1 cm vienam uolekiui, ±1 % svoriui), visi devyni karalystės laikėsi šių principų:

- Dvejetainė–dešimtainė svorio sistema, pagrįsta ≈ 13,6 g.

- Linijinis uolekis ≈ 33–34 cm, padalintas į 30 padalų (~1,1 cm).

- Plytų santykis 1 : 2 : 4, apibrėžiantis modulinę architektūrą.

Lyginamoji Indo karalysčių matavimo sistemų lentelė (ilgis)
Karalystė	Vietinis uolekis (cm)	% Skirtumas nuo Harapos	Santykis su 1 m	Santykis tarpusavyje
Harapa	33,5 cm	—	1 m = 2,985 uolekiai	Pagrindinis standartas
Mohenjo-Daro	33,5 cm	0 %	1 m = 2,985 uolekiai	Tapatus Harapai
Sarasvati / Ghaggar–Hakra	33,8 cm	+0,9 %	1 m = 2,958 uolekiai	+1 % ilgesnis nei Harapos
Dholavira	34,5 cm	+3,0 %	1 m = 2,90 uolekiai	+3 % ilgesnis; toks pat kaip Lotalo
Lotal	34,0 cm	+1,5 %	1 m = 2,94 uolekiai	±1 % nuo Dholaviros
Chanhu-Daro	33,5 cm	0 %	1 m = 2,985 uolekiai	Tas pats kaip Harapoje ir Mohenjo-Daro
Amri	30,0 cm	−10,4 %	1 m = 3,33 uolekiai	10 % trumpesnis — priešstandartinė forma
Nausharo–Mehrgarh	33,0 cm	−1,5 %	1 m = 3,03 uolekiai	≈ Harapos intervalas
Surkotada	33,7 cm	+0,6 %	1 m = 2,97 uolekiai	±1 % nuo Harapos

Indo karalysčių matavimo sistemų palyginamoji lentelė (svoriai)
Karalystė	Vietinis bazinis svoris (g)	% Skirtumas nuo Harapos	Dvejetainė/dešimtainė progresija	Tarpusavio santykis
Harapa	13,60 g	—	1, 2, 4, 8, 16, 32… ; 160, 320, 640…	Pagrindinė nuoroda
Mohenjo-Daro	13,65 g	+0,4 %	Tapatinė progresija	Vienodas tikslumas
Sarasvati / Ghaggar–Hakra	13,70 g	+0,7 %	1, 2, 4 … hematito variantai	±1 % nuo Harapos
Dholavira	13,80 g	+1,5 %	Ta pati progresija	Šiek tiek sunkesnė serija
Lotal	13,65 g	+0,4 %	Uosto rinkiniai; jūrinis naudojimas	Atitinka Mohenjo-Daro
Chanhu-Daro	13,55 g	−0,4 %	Pramoniniai dublikatai	Atitinka Harapą
Amri	12,00 g	−11,8 %	Ikiharapinė, netaisyklinga forma	Proto-sistema
Nausharo–Mehrgarh	14,00 g	+2,9 %	Ankstyvieji kūginiai svoriai	Pereinamoji forma
Surkotada	13,60 g	0 %	Pasienio titnago kubeliai	Tapatūs Harapai

Indo karalysčių matavimo sistemų palyginamoji lentelė (tūriai ir talpos)
Karalystė	Pagrindinis tūris	Metrinis ekvivalentas	Santykis su Harapa	Funkcinis kontekstas
Harapa	1 grūdų ąsotis	≈ 0,8 L	Pagrindinis standartas	Visuomeninis saugojimas ir dešimtinės matas
Mohenjo-Daro	1 dėžės vienetas	0,8–0,9 L	± 5 %	Grūdų sandėlio skyreliai
Sarasvati / Kalibangan	Silo modulis	0,75 L	−6 %	Ugnies altorius ir grūdų auka
Dholavira	Vandens ąsotis	1,0 L	+25 %	Hidraulinis saugojimas
Lotal	Uosto dėžė	1,2 L	+50 %	Muitinės patikra, laivo krovinys
Chanhu-Daro	Dirbtuvių ąsotis	0,4–0,8 L	−20 – 0 %	Amatininkų dozavimas
Amri	Duobinė dubenė	≈ 0,7 L	−12 %	Priešstandartinis namų naudojimas
Nausharo–Mehrgarh	Keraminis ąsotis	0,75 L	−6 %	Neolito tęstinumas
Surkotada	Namų ąsotis	0,8 L	0 %	Buitinis saugojimas