Senasis Nilas, arba Egiptas ir jo matavimo vienetai

Kaip bet koks gyvybės pavidalas priklauso nuo vandens, taip ir žemdirbystės pagrindu sukurtos civilizacijos kritiškai priklausė nuo drėkinimo. O upė, savo ruožtu, tarsi mylinti motina, pasirengusi viską atiduoti, dovanojo žmonijai savo krantus, kur žmonės įkūrė laukus ir ūkius. Vandenį, kurį naudojame melioracijos reikmėms, ir jos begalinę fauną mes be gėdos vartojame, niekada netardami padėkos. Kaip buvo anuomet, taip yra ir dabar...

Pagrindinė tema, kuria XX amžiaus pradžioje kalbėjosi europiečiai, buvo...?

Šiame skyriuje bandome atskleisti pagrindinį Senovės Egipto civilizacijos kultūrinį pagrindą, o vienintelis pasakojimo tikslas – panardinti skaitytoją į šios kultūros kontekstą. Tik taip galėsime išvardyti matavimo vienetus kaip taikytinas sistemas ir atsekti jų tolesnę raidą kitose kultūrose...

Gyvenvietės ir gyventojų grupės prie Nilo krantų, arba prieš Egipto karalysčių laikus

Senovės Egipto menas

Protoegiptiečiai

Deja, neturime aiškių įrodymų, susijusių su protoegiptiečių gyvenvietėmis, ir tai pagrįstai paaiškinama vėlesniais kultūriniais sluoksniais, kurie daugiausia sunaikino arba susipynė su galimais artefaktais, galinčiais daug atskleisti apie šias grupes.

Vis dėlto, remiantis kitų panašių kultūrų raidos logika, galime tvirtai teigti, kad jie egzistavo. Kad nebūtume laikomi nepatikimais autoriais, pažymime, jog visas šios dalies vėlesnis kontekstas yra nepatvirtintas pasakojimas, sukurtas autorių tik paaiškinimo tikslais ir skirtas parodyti skaitytojui mūsų požiūrį į hipoteėžių kūrimą tais atvejais, kai mokslas kenčia dėl faktų trūkumo.

Ankstyvieji egiptiečiai gyveno išilgai Nilo slėnio, nuo deltos iki Aukštutinio Egipto. Kaimai buvo maži (nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių gyventojų), su molinių plytų namais, išdėstytais grupėmis. Jų ūkis rėmėsi drėkinamu žemės ūkiu (kviečiai, miežiai, linai) ir buvo papildomas žvejyba, medžiokle bei gyvulininkyste. Kai kurios bendruomenės rodo specializaciją, pvz., priešdinastiniai kapinynai su turtingais laidojimo reikmenimis.

Socialinė stratifikacija ankstyvosiose gyvenvietėse, kaip natūralus reiškinys bendruomenėse, vyko jau tuo metu. Ji pasireiškė turto įvairove, šeimos kasdieniu vartojimu ir kapų gausa su ritualiniais artefaktais. Kalbant apie šį laikotarpį, sunku net įsivaizduoti kosmetikos ar papuošalų naudojimą, nes jie paprastai labiau siejami su ritualiniais atributais nei su asmeniniu naudojimu.

The Oxford History Of Ancient Egypt (Deja, šis išsamus darbas nėra laisvai prieinamas, tačiau jei turite stiprų norą giliau pasinerti į temą, primygtinai rekomenduojame šį leidinį)

Miestai, gyvenvietės ir valstybės formavimasis – trumpa apžvalga...

Hierakonpolis (Nekhen)

Miestai ir gyvenvietės

Hierakonpolis (Nekhen): Vienas iš didžiausių priešdinastinių centrų, turėjęs religines ir administracines funkcijas, ankstyvus šventyklų kompleksus ir elito kapus.

Abidasas: Nekropolis ir ritualinis centras, liudijantis tolimą prekybą ir centralizuotus laidojimus.

Nakada: Regioniniai centrai su keramikos dirbtuvėmis ir kapinynais, atspindinčiais socialinę hierarchiją.

Gyvenvietės dažnai buvo išsidėsčiusios palei Nilo intakus, rodydamos vandens ir žemės kontrolę kaip pagrindinius išteklius.

Priešdinastinis ir ankstyvasis dinastinis laikotarpis (Britannica – gerai parengta ir išsami laikotarpio apžvalga; rekomenduojame apsilankyti, jei norite išsamiau susipažinti su tema)

Sakoma mums: nereikia mūsų raginti. Atėjo priešdinastinės valstybės formavimosi ir politinės raidos metas!

Apie 3100 m. pr. m. e. Aukštutinis ir Žemutinis Egiptas rodo susivienijimo požymius po vienu valdovu (tradiciniu požiūriu – Narmeru/Meniu). Tuo laikotarpiu egzistavo visos būtinos sąlygos: poreikis kontroliuoti drėkinimo sistemas, gintis nuo reidų ir klajoklių antpuolių, ekonominė integracija (prekyba, duoklės) ir religinės valdžios sutelkimas vienose rankose (karaliaus valdžia ir šventyklos kaip administraciniai centrai).

Keli archeologiniai objektai liudija valstybingumo raidą: Narmero paletė (ritualinis susivienijimo simbolis), Hierakonpolio ir Tell el-Farkhos įtvirtinimai, elito kapai su standartizuotais laidojimo rinkiniais, ankstyvieji užrašai (etiketės, ženklai), rodantys administracinės apskaitos buvimą.

Dabar yra tinkamas metas pažymėti Egipto valstybės formavimosi kelią

Badarų kultūra

Istorinis kontekstas

Badarų kultūra (apie 5500–4000 m. pr. Kr.) klestėjo Vidurio Egipte, aplink Badario vietovę (Asiuto regionas). Jai būdingi ankstyvieji žemdirbių kaimai, primityvi amatininkystės specializacija ir pirmasis vario naudojimas, tačiau nėra tiesioginių politinės struktūros įrodymų.

Šį laikotarpį galima laikyti kultūriniu ir ekonominiu pagrindu, ant kurio vėliau išaugo Aukštutinio Egipto visuomenės.

Pereinamuoju laikotarpiu

Naqados I (Amratijos) laikotarpis, susiformavęs Aukštutiniame Egipte (Naqada, Hierakonpolis, Abydas), pasižymi didėjančia gyvenviečių hierarchija, tolimais prekybos ryšiais su Nubija, Raudonąja jūra ir Levantu, būdingąja raudonai juoda keramika bei ankstyvomis vietos vadovų valdymo formomis. Kiekviena gyvenvietė buvo savarankiška, bet palaikė glaudžius ryšius su kitomis.

Žemutiniame Egipte Maadi–Buto kultūra buvo įsikūrusi Nilo deltoje, aplink Maadi, Buto ir Heliopolį. Ji pasižymėjo aktyvia prekyba, ypač su pietiniu Levantu (rasta kanaaniečių keramikos). Gyvenvietės buvo paprastos, o amatai – mažiau monumentalaus pobūdžio nei Naqadoje.

Politinis konsolidavimas (apie 3500–3200 m. pr. Kr.)

Socialinės ir kultūrinės raidos metu valdžios formavimasis ir siekis ją sutelkti tampa neišvengiami. Tokie procesai aiškiai matomi Senovės Egipto miestuose prieš valstybės susikūrimą – apie 3500–3200 m. pr. Kr., kai Aukštutinio Egipto gyvenvietės plėtėsi į šiaurę. Archeologiniai įrodymai rodo elito kapinynus (Hierakonpolis HK6, Abydas U), įtvirtintus centrus, proto–rūmų struktūras bei Mesopotamijos motyvų įtaką (nišiniai fasadai, laivai, gyvūnai, elito scenos).

Keli proto–karalystės dariniai turėjo lemiamą reikšmę valstybės formavimuisi: Abydas/Thinis (Aukštutinis Egiptas, netoli dabartinio Girgos) – tikėtinas būsimas karališkasis centras; Naqada – religinis ir kultūrinis centras; Hierakonpolis (Nekhen) – pietų ritualinė ir politinė sostinė; Nubt (Ombas) – mažesnis centras šalia Naqados. Jie valdė aplinkinius kaimus per giminystės ryšius ir duoklių sistemą. Kovinių ir simbolinių scenų ikonografija rodo didėjančią valdžios centralizaciją.

Aukštutiniame Egipte politinė konsolidacija vyko Thinio/Abydo ir Hierakonpolio vadovybėje. Tai liudija karališkoji ikonografija (Baltoji karūna – Aukštutinio Egipto, Raudonoji – Žemutinio), proto–hieroglifinis raštas (Abydo U-j kapas, etiketės, indai), antspaudai ir apskaitos sistemos. Žymiausi to meto valdovai – Skorpionas I–II, Ka ir Iry-Horas (vadinami „nulio dinastijos“ karaliais). Šiauriniai regionai, kaip Buto ir Maadi, išlaikė dalinę nepriklausomybę iki jų prijungimo pietinių valdovų apie 3100 m. pr. Kr.

Išsamiai apie Senovės Egiptą – nuo ankstyvųjų dinastijų iki Ptolemėjų laikotarpio – skaitykite mūsų straipsnyje „Senovės Egiptas, arba Saulėtekio paslaptis“.

Matavimo vienetai Senovės Egipte

Šiame skyriuje nagrinėjame visus Egipto matavimo vienetus, bandydami atsekti jų atsiradimą šaltiniuose ir galimus ryšius su kitomis kultūromis.

Ilgio vienetai

Egiptiečiai turėjo gerai išvystytą, plačiai pripažintą ir standartizuotą matavimo sistemą. Ji buvo glaudžiai susijusi su socialine struktūra ir institucine valdžia, atspindėdama centralizuotą vieno valdovo kontrolę, kuris valdė ir valstybę, ir jos administracinius įrankius. Toliau pateikta lentelė su ilgio vienetais ir jų apytiksliais atitikmenimis šiuolaikinėse matavimo sistemose. Vėliau pateiksime papildomų paaiškinimų ir keletą įdomių faktų — tad nelaukite, skaitykite toliau!

Čia pateikti ilgio vienetai išdėstyti nuo mažiausio iki didžiausio.
Vienetas	Egiptietiškas pavadinimas / transliteracija	Mažesni vienetai arba santykis	Apytikslė šiuolaikinė reikšmė
Pirštas / piršto plotis	ḏbꜥ (kartais transliteruojama kaip dbʿ, „pirštas“)	pagrindinis vienetas (1)	~ 1,875 cm (t. y. 0,01875 m)
Delnas	šsp (shesep)	4 pagrindiniai vienetai	~ 7,5 cm (0,075 m)
Ranka / rankos plotis	ḏrt (dažnai „ranka“)	5 pagrindiniai vienetai	~ 9,38 cm (0,0938 m)
Kumštis	ḫfꜥ (arba ꜣmm)	6 pagrindiniai vienetai	~ 11,25 cm (0,1125 m)
Mažasis šatas / šat nḏs	šꜣt nḏs	3 delnai (12 pagrindinių vienetų)	~ 22,5 cm (0,225 m)
Didysis šatas / pusinis uolektis	šꜣt ꜥꜣ (pḏ nḥs / pḏ nꜣs)	3,5 delno (arba 14 pagrindinių vienetų)	~ 26,2 cm (0,262 m)
Pėda	ḏsr (dažnai „pėda“ arba „sulenkta ranka“)	4 delnai (16 pagrindinių vienetų)	~ 30 cm (0,30 m)
Remenas	rmn	5 delnai (20 pagrindinių vienetų)	~ 37,5 cm (0,375 m)
Mažasis / trumpasis uolektis (meh nḏs)	mḥ nḏs	6 delnai (24 pagrindiniai vienetai)	~ 45 cm (0,45 m)
Karališkasis / šventasis uolektis	mḥ (dažnai mḥ nswt — „karališkasis uolektis“)	7 delnai (28 pagrindiniai vienetai)	~ 52,3 – 52,5 cm (0,523–0,525 m)
Senu (dvigubas karališkasis uolektis)	-	14 delnų (56 pagrindiniai vienetai)	~ 105 cm (1,05 m)
Khet (lazda)	ḫt	100 uolekčių	~ 52,3 m (t. y. 100 × karališkasis uolektis)
Cha-ta („lauko ilgis“)	-	~ 10 khet (~ 1000 uolekčių)	~ 520 m (priklausomai nuo laikotarpio ar regiono)
Iteru	-	20 000 karališkųjų uolekčių	~ 10,5 km (10 500 m)

Vienetų atsiradimas ir pagrindinės taikymo sritys

Karališkasis uolektis (meh-nswt / mahe)

- Senoji karalystė, ~2700 m. pr. m. e. (Džoserio laiptuotoji piramidė)
- Architektūriniai matavimai rodo, kad buvo naudojamas karališkasis uolektis (~52,3–52,5 cm), suskirstytas į 7 delnus × 4 pagrindinius vienetus.

Delnai, pirštai (pagrindiniai vienetai), falangos („shesep“, „djebâ“ ir kt.)

- Ankstyvasis dinastinis laikotarpis / Senoji karalystė (~III tūkst. pr. m. e. pradžia)
- Delnas = 4 pirštai, tai matyti ant matavimo lazdų ir architektūriniuose planuose. Palermo akmuo nurodo Nilo potvynio aukštį kaip „6 uolekčiai ir 1 delnas“ ankstyvuoju dinastiniu laikotarpiu.

Mazgais surištos virvės / ha‘t (žemės matavimo virvės)

Vidurinė karalystė arba galbūt anksčiau, tačiau aiškiai patvirtinta Vidurinėje karalystėje (~2000–1800 m. pr. m. e.)
Naudotos žemės, atstumų ir kitų ilgių matavimui.

Sekedas (piramidžių šlaitų kampo matas)

Senoji karalystė, Didžioji piramidė (~2550 m. pr. m. e.), pavyzdžiui, Cheopso piramidė.
Sekedas – apie 5 delnus ir 2 pirštus – apskaičiuotas pagal šiuolaikinius piramidės šlaitų matavimus.

Didelių ilgių matavimas / khet (100 uolekčių ir kt.)

Senoji karalystė, naudota matuojant žemę ir architektūroje; lazdos, virvės ir kt.

Egipto ir Šumerų matavimo vienetų palyginimas

Bandome nustatyti ryšį tarp šumerų ir egiptiečių matavimo vienetų, tačiau, kalbant sąžiningai, tai nėra moksliškai tikslus ar priimtinas metodas, todėl šį bandymą reikėtų laikyti grynai eksperimentiniu.

Panašūs alkūnės ilgiai	- Egiptietiška karališkoji alkūnė ~52,3–52,5 cm; šumerų Nippuro alkūnė ~51,8–52 cm.
	- Tai gali atspindėti nepriklausomą vystymąsi, pagrįstą žmogaus kūno proporcijomis, o ne tiesioginiu pasiskolinimu; geografinis artumas ar prekyba galėjo daryti įtaką, tačiau tiesioginių (tekstinių ar archeologinių) įrodymų apie pasiskolinimą beveik nėra.
Padaliniai	- Abi sistemos dalijo alkūnę į mažesnius vienetus (delnus, pirštus ar jų atitikmenis) – panaši padalijimo struktūra.
	- Tačiau tiksli struktūra skiriasi; pavyzdžiui, egiptiečių sistema turėjo 7 delnus × 4 pirštus = 28 pirštai, o šumerų matavimo lazda kai kuriuose šaltiniuose turėjo 30 „pirštų“. Taigi struktūra yra artima, bet ne identiška.
Matavimo lazdų / standartinių matų naudojimas	- Abi kultūros turėjo fizinius ilgio standartus – matavimo lazdas ar strypus; pavyzdžiui, Nippuro vario lydinio strypas, egiptietiškos alkūnės lazdelės, rastos kapuose (pvz., Majos ar Chos).
	- Nėra įrodymų, kad egiptietiškos lazdos buvo šumerų kopijos ar atvirkščiai; taip pat skyrėsi medžiagos, kalibravimas ir kontekstas.
Laiko sutapimas	- Abi sistemos buvo patvirtintos III tūkstantmetyje pr. m. e.: šumerų standartai (~2650 m. pr. m. e.), egiptiečių karališkoji alkūnė Senosios Karalystės laikotarpiu (~2700 m. pr. m. e.) ir t. t.
	- Laiko sutapimas neįrodo kultūrinės difuzijos; svarbūs geografiniai atstumai ir komunikacijos pobūdis. Nėra jokio vienareikšmio šaltinio iš Mesopotamijos, teigiančio „priėmėme egiptietišką alkūnę“ ar atvirkščiai.
Prekyba / kultūrinė sąveika	- Yra įrodymų apie prekybos tinklus visame Artimuosiuose Rytuose, kurie galėjo prisidėti prie matavimo idėjų perdavimo. Svarstyklių technologijos rodo panašius sklaidos modelius; pavyzdžiui, bronzos amžiaus svorio sistemos turėjo panašius vienetus Vakarų Eurazijoje.
	- Tačiau tikslūs matavimo standartai paprastai buvo vietiniai ir atsparūs išoriniam poveikiui, nebent vyko politinė ar ekonominė dominacija. Daugelis matavimo vienetų išsivystė konvergentiniu būdu (remiantis žmogaus kūno proporcijomis, virvėmis, lazdomis ir kt.), o ne pasiskolinimu.

Gerai žinoma, kad tiek egiptiečiai, tiek šumerai naudojo alkūnės masto vienetus, turinčius panašius ilgius, ir jau III tūkstantmetyje pr. m. e. naudojo fizinius strypus bei standartinius matavimo vienetus. Egiptiečių karališkoji alkūnė ir šumerų alkūnė buvo panašios vertės (≈52 cm ir ≈51,8 cm), kas rodo, kad jos galėjo būti pagrįstos panašiomis antropometrinėmis prielaidomis (pvz., rankos ilgiu). Tačiau nėra įtikinamų įrodymų, kad viena civilizacija pasiskolino šį standartą iš kitos. Kalbant apie kitus vienetus (plotą, tūrį, svorį), yra daugiau įrodymų apie nepriklausomą vystymąsi, tačiau ir apie vėlesnę standartizaciją, kuri galėjo būti paveikta platesnės Artimųjų Rytų praktikos. Kai kuriais atvejais matavimo sistemos rodo idėjų sklaidą (pvz., svarstyklių, balansinių įrankių, standartizuotų prekių naudojimą), tačiau tikslios vienetų atitikties ir kalibracijos greičiausiai buvo vietinės arba pritaikytos, o ne tiesiogiai nukopijuotos.

Šis straipsnis yra ilgos publikacijos dalis. [Eiti į visą versiją →]