Senovės Graikija, arba įvairovė panašume...

Tai labai įdomus klausimas: kaip dalykai, tokie skirtingi savo pobūdžiu ir paskirtimi, gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti tokie panašūs formomis?… Kaip turbūt atspėjote, šį skyrių skiriame Graikijos poliams ir jų matavimo sistemoms.

Senovės Graikijos artefaktai

Įvadas į Graikijos polių supratimą

Paprastam skaitytojui miesto-valstybės sąvoka Senovės Graikijoje dažnai atrodo neaiški, o šis neaiškumas kyla iš giliai įsišaknijusio mąstymo įpročio — bandymo visas abstrakčias sąvokas (ar daiktus) pritaikyti prie aiškių apibrėžimų, siekiant sukurti palyginimo modelį, kuris patogiai derėtų su jau esamu. Tačiau toks apibendrinimas kai kuriais atvejais lemia aiškiai klaidingas išvadas, kurias mokslininkai vadina pagrindinėmis metodologinėmis klaidomis.

Norint tikslesnio supratimo, nustatykime keletą pagrindinių apibrėžimų. Valstybė Senovės Graikijoje negali būti suvokiama taip, kaip šiuolaikinė valstybė. Greičiau ją reikėtų laikyti tarsi mikroimperijos struktūra, kur miestas buvo metropolija, o aplinkinės teritorijos buvo labiau panašios į kolonijas, esančias tos metropolijos globojamos. Tai taip pat turėjo įtakos visuomenės struktūrai: miesto piliečiai turėjo visas teises (priklausomai nuo socialinio statuso), o apsaugotų teritorijų gyventojai turėjo paklusti polio įstatymams, bet neturėjo teisių kaip miesto bendruomenės nariai. Ši analogija apytikriai atspindi polio kaip valstybės realybę.

Ir dabar galima pastebėti vieną įdomų polio bruožą: kai tam tikra institucija suvokia savo galią ir yra gerai savireguliuojama, retai pasireiškia noras dalytis valdžia, galia ar teisėmis. Tai viena iš priežasčių, kodėl polisai liko atskiri savo socialinėje organizacijoje ir nesusivienijo į vieną valstybę, kaip tai padarė Egiptas — nors ikidinastinio Egipto pradinės sąlygos daugeliu atžvilgių buvo labai panašios į Senovės Graikijos.

Stereotipizacijos įdomybė, arba kiekvienas polis su savo matavimo sistema

Nors tai gali skambėti neįprastai mūsų garbingam skaitytojui, kiekvienas polis turėjo savo matavimo vienetus. Galėtume pagrįstai teigti, kad tarp polių egzistavo išvystytos prekybos ir komunikacijos sistemos, o tokiai veiklai reikėjo vienodinimo. Tą pat galima pasakyti ir apie garsiuosius olimpinius žaidimus, kur buvo būtina standartizuoti atstumą, svorį ir tūrį.

Tokiais atvejais žmonija turi puikų įrankį — galbūt jį žinote — vadiname jį kalba. Beje, kalbą čia minime ne kaip gražų žodį, o kaip priminimą apie tezę, išsakytą ankstesniame paragrafuose. Ir susijus su tuo klaidingu siekiu vienodumo, čia matome klaidą: taip pat, kaip šiandien kaimyninės šalys neturi vieningos kalbos, negalima tikėtis vieningos matavimo sistemų tarp Senovės Graikijos miestų-valstybių...

Jei jus domina bendras Senovės Graikijos ekonomikos apžvalgos straipsnis, apsilankykite šiame leidinyje

Autoriai nusprendė įtraukti trumpą Graikijos regiono raidos apžvalgą

Minojų Kreta (ikigraikiška / ankstyvoji graikų įtaka)

Pagrindiniai centrai: Knosas, Festas, Malija. To meto struktūra buvo sudėtingos visuomenės, susitelkusios aplink rūmus; ne griežtai „miestai-valstybės“ klasikine prasme. Centralizuota ekonominė, religinė ir administracinė valdžia. Šaltiniai pateikia matavimo duomenis: linijinis matas – minojų uolektis ≈ 0,523 m (įvertinta pagal rūmų architektūrą ir sandėliavimo indus); tūris – standartizuoti vienetai, išvedami iš sandėliavimo indų (amforų, pithoi).

Laikotarpis: 3000–1450 m. pr. Kr.

Rekomenduojama literatūra: Evans, Arthur. The Palace of Minos (1921–1935)

Mikėnų Graikija (vėlyvasis bronzos amžius)

Pagrindiniai centrai: Mikėnai, Pilas, Tirintas, Tebai.

Charakteristikos: rūmais grįsta centralizuota valdžia; centralizuota mokesčių sistema ir išteklių surinkimas, proto-biuokratinė struktūra. Matavimo vienetai: linijiniai – vertinimai rodo uolektį ~0,46–0,50 m, remiantis architektūros liekanomis. Plotas: žemė matuota pletrais (iš vėlesnio graikų vartojimo, nustatyta pagal Linijinio B rašto lenteles).

Išsamesniam laikotarpio pažinimui rekomenduojame: Ventris & Chadwick, Documents in Mycenaean Greek (1956)

Archaikinės graikų polisės

Svarbiausios miestai-valstybės: Atėnai, Sparta, Korintas, Megara, Argas.

Laikotarpis: 800–500 m. pr. Kr.

Valstybės struktūra: Atėnai – ankstyvoji monarchija → aristokratija → archontų sistema → demokratijos pagrindai; Sparta – dviguba monarchija + Gerusija (senolių taryba) + Apela (piliečių susirinkimas). Kiekviena polisė turėjo savo politinę organizaciją, įstatymus ir valiutą.

Matavimo vienetai: ilgis – graikiška pėda (pous) ~0,308–0,312 m (regioniniai skirtumai); uolektis (pechys): ~0,462–0,468 m; stadionas: ~600 pėdų ≈ 180–185 m (naudotas sporte, kariniuose mokymuose ir žemės matavimuose).

Daugiau apie Graikiją skaitykite: Sacks, David. Encyclopedia of the Ancient Greek World, Revised Edition. New York: Facts On File, 2005. ISBN 0-8160-5722-2.

Graikijos matavimo vienetų santrauka
Vienetas	Apytikslis metrinis atitikmuo	Pastabos / Naudojimas
Pous (pėda)	0,308–0,312 m	Dažnas linijinis matas klasikiniuose miestuose-valstybėse
Pechys (uolektis)	0,462–0,468 m	Statybose, didesniems atstumams
Stadionas	180–185 m	Sportas, žemės matavimai, kariniai žygiai
Pletronas	~100 m²	Žemės plotas
Choenix	~1,08 L	Grūdų matas
Drachma	~4,3 g sidabro	Svorio ir valiutos vienetas

Kaip pažadėjome...

Atėnų matų sistema	Ilgio vienetai: Pous (pėda): 0,308 m; Pechys (alkūnė): 0,462 m (~1,5 pous); Stadionas: 600 pėdų ≈ 184,8 m.
	Ploto vienetai: Plethronas: ~100 m² (naudotas žemės paskirstymui); Stremma (vėlesnis vartojimas, iš romėnų / bizantiečių adaptacijos): 1000 m².
	Tūrio vienetai: Choenixas: 1,08 l (grūdams); Metretesas: ~39 l (skysčiams).
	Svorio vienetai: Drachma (sidabrinė moneta, svorio standartas): ~4,3 g; Talentas: 26 kg sidabro.
Sparta	Ilgio vienetai: Pous: 0,308–0,310 m; Pechys: 0,462 m; Stadionas: ~180 m (naudotas kariniam ir gimnastikos mokymui).
	Ploto vienetai: Plethronas: ~100 m².
	Tūrio vienetai: Choenixas: 1,08 l; Kyathos: ~0,03 l (mažesni skysčių matavimo vienetai).
	Svorio vienetai: Drachma: ~4,3 g; Obolas: ~0,72 g (1/6 drachmos).
Korintas	Ilgio vienetai: Pous: 0,308–0,310 m; Pechys: 0,462 m; Stadionas: 180–182 m.
	Ploto vienetai: Plethronas: ~100 m².
	Tūrio vienetai: Choenixas: ~1,08 l; Metretesas: ~39 l.
	Svorio vienetai: Drachma: 4,3 g; Obolas: 0,72 g; Talentas: 26 kg.
Delfai / Fokidė (šventykla ir regioninis polis)	Ilgio vienetai: Pous: 0,308 m; Pechys: 0,462 m.
	Ploto vienetai: Plethronas: 100 m² (šventyklų žemės, šventos teritorijos).
	Tūrio vienetai: Choenixas: 1,08 l; Metretesas: 39 l.
	Svorio vienetai: Drachma: 4,3 g; Obolas: 0,72 g.
Sirakūzai (graikų kolonija Sicilijoje)	Ilgio vienetai: Pous: 0,303–0,308 m (šiek tiek trumpesnė nei žemyninė); Pechys: 0,462 m; Stadionas: ~180 m.
	Ploto vienetai: Plethronas: 100 m².
	Tūrio vienetai: Choenixas: 1,08 l; Metretesas: 39 l.
	Svorio vienetai: Drachma: 4,3 g; Obolas: 0,72 g; Talentas: 26–27 kg (vietinis skirtumas).
Santrauka.	Kaip parodyta pateiktame vienetų sąraše, skirtumai daugiausia atsispindi jų reikšmėse.
	Priesaga pagal polisą: dažnai vienetai turėjo miesto pavadinimą užrašų ar monetų formoje (pvz., drachma syrakousios, pous athenaion).
	Regioniniai skirtumai: net jei vieneto pavadinimas buvo tas pats, metrinė reikšmė galėjo šiek tiek skirtis (Atėnų pėda 0,308 m, o Sirakūzų 0,303 m).
	Specializuoti vienetai: kai kurie miestai turėjo papildomus vietinius vienetus statybai, prekybai ar religiniams tikslams (pvz., megalos pechys šventyklų statyboms).

Graikų kultūra (tiksliau – helenistinė) padarė didelį poveikį pasaulio mokslui ir filosofijai, bet gerokai vėliau. Pirmasis garsus impulsas pasirodė Aleksandro Didžiojo užkariavimų metu, tačiau tai buvo gana trumpas laikotarpis. Kultūriniai mainai paprastai reikalauja ilgo laiko tarpo, nes jie yra evoliucinio, o ne momentinio pobūdžio.

Jei atsižvelgsime į Romos klestėjimo laikotarpį imperijos metu, helenistinis poveikis aiškiai pastebimas plačiame šios valstybės kontekste. Savo ruožtu, netiesiogiai šis poveikis jautėsi ir visose kultūrose bei teritorijose, priklausiusiose Romos imperijai.

Helenistinės civilizacijos pabaigos procesas prasidėjo nuo miestų-valstybių nepriklausomybės idėjos sunaikinimo, kuris įvyko valdant Filipui II Makedoniečiui (Aleksandro Didžiojo tėvui).

Filipo II priešistorė, žinoma, gali būti laikoma sąlygine, tačiau siekiant parodyti skaitytojui panoraminį vaizdą, autoriai čia pateikia keletą istorinių pastabų.

Vidinis polių silpnėjimas buvo sąlygotas tokių įvykių kaip Peloponeso karas (431–404 m. pr. Kr.), Tėbų iškilimas (IV a. pr. Kr.) (laikinas dominavimas valdant Epaminondui po Spartiečių nuosmukio, bet be ilgalaikės vienybės) bei politinė fragmentacija: dauguma polių silpnėjo, nuolat kariaudamos su kaimynais ir nesugebėdamos sukurti bendros gynybinės strategijos.

Silpnėjimo procesai tęsėsi per Makedonijos užkariavimus, kurie prasidėjo palaipsniui įtvirtinant hegemoniją virš graikų miestų-valstybių per Filippo II diplomatiją ir karines kampanijas. Svarbus istorinių įvykių taškas buvo Chaironėjos mūšis (338 m. pr. Kr.), kuriame Filipas nugalėjo Atėnus ir Tėbus, efektyviai nutraukdamas Graikijos politinę nepriklausomybę.

Aleksandras Didysis įkalė paskutinį vinį į helenistinės socialinės struktūros karstą Graikijoje, visiškai atimdamas polių autonomiją. Tačiau jis išplėtė graikų kultūrą po visą Artimuosius Rytus. Akivaizdu, kad visi Graikijos polisai galėjo tapti augančios Makedonijos imperijos centriniu branduoliu (apimančiu Antigonidų Makedoniją, Ptolemėjų Egiptą, Seleukidų imperiją), bet susiformavusios kultūrinės ir socialinės polių struktūros buvo nesuderinamos su valdymo principais, būtinais tokiai imperijai sukurti ir palaikyti.

Taip Graikijos šlovė blėso, kylant Romos imperijos galybei, ir šalis tapo Romos provincija. Polisai išliko kaip kultūriniai ir ekonominiai centrai, bet nebe kaip suverenios valstybės.

Šioje vietoje logiška pereiti prie romėnų matų sistemų ir jų istorinės analizės...

Išsamesniam tyrimui: Greek and Roman Architectural Theory

Šis straipsnis yra ilgos publikacijos dalis. [Eiti į visą versiją →]