Šis skyrius skirtas dviem kultūroms — Babilonijai ir Persijai. Žemiau paaiškiname kodėl
Paprastumas ir tvarkingumas — juk ne to iš mūsų tikitės, tiesa? Teisingai — bet, prašome, elkitės pagarbiai su aplinka: nuo kavos puodelių iki krepšelių, viską išmeskite tinkamai! (Prisiminkite, juk buvo kavos pertrauka...)
Kaip gerai žinoma, abi šios didžiosios valstybės turėjo didžiulę įtaką Izraelio karalystei, todėl dabar nukreipiame savo žvilgsnį į jas.
Dvi kultūros, kurios glaudžiausiai susipynė su vėlesniu Izraelio (Judos) karalystės gyvenimu, suformavo jos politiką, ekonomiką, religiją ir net metrologiją.
Čia pabandysime apžvelgti, kaip šie poveikiai sluoksniavosi Izraelio likime — o vėliau gilinsimės į kiekvienos kultūros ypatybes, kaip į jų metrologijos lemiamą pagrindą (kaip mums patinka daryti).
🏰 Babilonija — Užkariautoja ir Kultūrinis Antspaudas
Tyrinėjamas laikotarpis apima maždaug 620–539 m. pr. Kr., valdant gerai žinomoms istorijos figūroms — Nabuchodonosorui II ir Nabonidui (nežinote? žiūrėkite nuorodą žemiau, kad sužinotumėte daugiau: Nabuchodonosoras II, Nabonidas — skaityti daugiau).
Izraelio žemė buvo užkariauta šių dviejų galingų valdovų vadovaujant, lydint babiloniečių žiaurumui — Jeruzalės sunaikinimui (586 m. pr. Kr.), Pirmosios Šventyklos sugriovimui ir Judos elito ištremimui. Šis įvykis ne tik sužlugdė valstybingumą — jis suvienodino izraelitų žinias per babiloninius rašto ir matų sistemas.
Kai kurie naujovių elementai taip pat buvo primesti Izraelio valstybei (tiksliau, jos likučiams). Šiuo laikotarpiu vyko administracinis standartizavimas: aramėjų raštas ir babiloniškos apskaitos lentelės įsitvirtino judėjų praktikoje; ‼️ tokie mato vienetai kaip šekelis, mina ir talentas buvo formalizuoti pagal babiloniškas proporcijų struktūras (šešiasdešimtainę sistemą).
Be abejo, esate girdėję, kad izraelitai naudoja dvi kalendoriaus sistemas — šiuolaikinę (kaip ir mes visi kasdienybėje) ir savo nacionalinę, glaudžiau susijusią su judaizmo religine tradicija. Griežtai kalbant, ji kilo iš babiloniškos mėnulio ir saulės laiko skaičiavimo sistemos, kuri pakeitė vietinius kalendorius ir suformavo hebrajų kalendoriaus raidą.
🏰 Persija — Tvarkytoja ir Atkūrėja
- Šis laikotarpis apima maždaug 539–332 m. pr. Kr. Aptariami Achemenidų Persijos valdovai: Kyras Didysis, Darijus I, Artakserksas I.
Poveikis: šį užkariavimą galima vertinti kaip daugiausia teigiamą vietos gyventojams, įskaitant jų socialinės struktūros atkūrimą (kuri, beje, buvo atstatyta). Kyro įsakas (539 m. pr. Kr.) leido žydų tremtiniams sugrįžti ir atstatyti Šventyklą — taip Persija tapo pirmąja „išlaisvinančia“ galia.
Įdomu, kad galima pastebėti ir tam tikrų teigiamų visuomenės raidos aspektų. Achemenidų satrapijų sistemoje Juda (kaip Yehud Medinata) tapo pusiau autonomine provincija — politiškai pavaldžia, bet kultūriškai atgimusia.
Žinoma, matų sistemų suvienodinimas su metropolijos standartais buvo neišvengiamas esant centralizuotai valdžiai; todėl Persija suvienodino svorius ir matmenis — persišką dariką, siglosą ir karališkąjį uolektį — kurie vėliau buvo perimti į pokarinį judėjų sistemą.
✏️ Nors nėra visiškai tikra, tačiau atsargiai spėjant galima manyti, kad zoroastrizmo dualizmas subtiliai paveikė vėlesnę žydų teologijos raidą, ypač eschatologiją (gėris prieš blogį, pomirtinis gyvenimas).
✏️ Šis poveikių derinys veda mus prie išvadų, kurių negalime ignoruoti. Po tremties atsiradęs judėjų pasaulis buvo hibridinis: babiloniškas tikslumas matuose, astronomijoje ir prekyboje; persiška biurokratinė tvarka valdyme ir mokesčiuose; judėjų teologinis atsparumas — transformuotas, bet nesulaužytas — kultūra, išgyvenusi užkariavimus per prisitaikymą.
Šis aprašymas ženkliai praturtina skyrių apie Izraelio karalystę — ir, taip, tai dar ne viskas, taigi — kviečiame skaityti toliau!
Šis straipsnis yra ilgos publikacijos dalis. [Eiti į visą versiją →]
Socialinės hierarchijos, administracijos ir ekonominės organizacijos apžvalga Šumero valstybėje.
Išsami senovės Graikijos sociokultūrinio pagrindo apžvalga ir kaip iš jo kilo jos matavimo sistemos.
Čia atsigręžiame atgal į kultūrą, jau praėjusią, bet žvelgiame į ją kitu kampu...
