Babilonas – toks legendinis, toks mistifikuotas
Štai vieta, kur turime pažvelgti atgal – į kultūrą, kurią jau aptarėme, tačiau kitu kampu.
Trumpas priminimas:
❗ Šumerai — civilizacija-prototipas. Laikotarpis: ~4000–2300 m. pr. m. e. Pagrindiniai miestai: Urukas, Ur, Lagašas, Eridu, Nippuras. Kalba: šumerų (izoliuota, nesemitinė).
- Inovacijų lygis: neprilygstamas — pirmoji pasaulyje žinoma sisteminta kultūra.
Pagrindiniai pasiekimai
- Raštas: dantiraštis ant molinių lentelių — leidęs tvarkyti administraciją, sutartis, matavimus ir astronomiją. Matematika: išrado šešiasdešimtainę (base-60) sistemą, tapusią visų Mesopotamijos skaičiavimų pagrindu. Metrologija: sukūrė pirmąją vieningą matavimo sistemą — ilgio, tūrio ir masės matams, įskaitant šumerų uolektį (~0,497 m), miną ir šekelį. Architektūra ir geodezija: kanalų drėkinimui reikėjo tikslios geometrijos, taip gimė protinžinerija. Astronomija: fiksavo dangaus kūnų judėjimus; ankstyvieji zigūratų statiniai buvo astronomiškai orientuoti.
Kultūrinė esmė
- Šumerų pasaulėžiūra buvo techninė ir pragmatiška — dievai valdė gamtą, o žmonės — tvarką.
Būtent šis tvarkos per matavimą pojūtis yra pagrindinis paveldas, kurį perėmė Babilonas.
❗ Akado imperija — Suvienytoja. Laikotarpis: ~2334–2154 m. pr. m. e. Įkūrėjas: Sargonas iš Akado.
- Kalba: akadų (semitinė). Reikšmė: pirmoji imperija — suvienijusi šumerų miestus-valstybes po viena valdžia.
Įtaka
- Visiškai perėmė šumerų mokslą: dantiraštį, matematiką ir metrologiją. Įvedė administraciją akadų kalba — sujungdama šumerų skaitmenis su semitų gramatika.
- Standartizavo svorius ir matmenis visoje Mesopotamijoje.
- Padėjo pagrindus vėlesnei babiloniečių valstybinei tvarkai — biurokratijai, archyvams ir kodifikuotai teisei (ankstyviesiems Hamurabio kodekso pirmtakams).
Senasis Babilono laikotarpis — sistemintojai
Kaip jau matėme, Babilono karalystė neatsirado iš niekur — jos egzistavimą lėmė istorinė neišvengiamybė. Šie punktai tai tik pabrėš.
Karaliaus Hamurabio (val. 1792–1750 m. pr. m. e.) laikais jau buvo susiformavęs išplėtotas kalbos modelis — akadų, babiloniečių dialektas — kurį valdovas dar labiau ištobulino ir standartizavo oficialiam naudojimui.
Karaliaus įsakymu buvo parengtas ir paskelbtas garsusis Hamurabio kodeksas. Jis tarnavo ne tik kaip teisinis tekstas, bet ir kaip standartizuotų matų bei verčių katalogas — apimantis grūdus, žemę ir darbą.
Proto-mokslinė babiloniečių mąstymo raida paskatino vėlesnes kartas išlaikyti ir tobulinti šumerų šešiasdešimtainę aritmetiką, sudarant kvadratų, kubų ir atvirkštinių skaičių lenteles — tikrąją protoalgebros formą, sudariusią struktūruotą žinių pagrindą ateities pažangai.
Metrologinė sistema, jau gerai žinoma savo pavadinimais — uolektis (kuš) ≈ 0,497 m; šekelis ≈ 8,4 g; mina = 60 šekelių (≈ 504 g); talentas = 60 minų (≈ 30,2 kg); ir tūrio matmenys (gur, sila, ban) — sudarė pagrindinius vienetus prekybai grūdais ir skysčiais.
Tęsiamas šumerų ilgalaikis dangaus stebėjimų registravimas, tačiau dabar sistemintas kalendoriniam naudojimui.
Didelė dalis šiuolaikinių žinių apie šumerų civilizaciją yra žinoma dėka babiloniečių įrašų.
Laikas matavimo vienetams? Sekite mus...
| Vienetas | Apytikslis atitikmuo | Pastabos / nuorodos |
|---|---|---|
| Uolektis (kuš / ammatu / ammûtu) | ~ 0,50 m | Naujababiloniniuose tekstuose uolektis nurodoma kaip apie 0,5 m. |
| 1/24 uolekties (šu-si / ubânû) | ~ 0,0208 m | Kaip dalinė padala: uolektis ÷ 24 ≈ 0,5 m / 24 ≈ 0,0208 m |
| gi / qânu (ilgio vienetas = 7 uolektys) | ~ 3,5 m | 7 × uolektis (~0,5 m) = ~3,5 m |
| „GAR“ ilgio vienetas (14 uolekčių) | ~ 7 m | 14 × uolektis ≈ 7 m |
| Sistema | Vienetai ir konversijos | Apytikslis plotas m² |
|---|---|---|
| Nendrė (maži vienetai) | pvz. kuš × kuš ir kt. | pvz. 7 kv. uolektys ~ 1,75 m² |
| Sėklų / didesnė sistema | pvz. ban, gur ploto vienetai | pvz. gur plotas ≈ 13 500 m² |
| Vienetas | Santykis / ryšys | Apytikslis metrinis atitikmuo | Pastabos / nuorodos |
|---|---|---|---|
| Grūdas (še / uḫṭatu) | labai mažas pagrindinis vienetas | ~ 0,0000466 kg (≈ 46,6 mg) | Remiantis vidutiniais radiniais iš Uro ir Nippuro |
| Šekelis (šiqlu / gin₂) | 1 šekelis = ~ 8,40 g | ~ 0,00840 kg | Standartas Mesopotamijos lentelėse |
| Mina (manû) | 60 šekelių | ~ 504 g | 60 × 8,40 g = ~504 g |
| Talent (bītu / biltu / gun₂ / kakaru) | 60 minų | ~ 30,2 kg | 60 × 504 g = ~30,2 kg |
| Vienetas | Santykis / daugikliai | Apytikslis metrinis atitikmuo | Pastabos / nuorodos |
|---|---|---|---|
| sila₃ / qa | pagrindinis tūrio vienetas | ~ 1 litras | „Sila“ dažnai laikomas maždaug 1 l Mesopotamijos rekonstrukcijose. |
| ban₂ (sūtu) | 6 × sila | ~ 6 l | 6 × 1 l = 6 l |
| PI / pānu | 6 ban₂ = 36 l | ~ 36 litrai | 6 × 6 l = 36 l |
| gur / kurru | 5 × PI = 180 l | ~ 180 litrai | 5 × 36 l = 180 l |
Šie perskaičiavimai yra apytiksliai — senovės matavimo vienetai skyrėsi pagal regionus ir laikotarpius.
- Babilono (ypač naujababiloniečių) sistemos dažnai išlaikė senesnius šumerų standartus.
- Tūrio matavimo vienetai dažnai buvo susieti su vandens mase, todėl sila ≈ 1 litras laikomas įprastu darbo prielaidų standartu.
Šis straipsnis yra ilgos publikacijos dalis. [Eiti į visą versiją →]
Socialinės hierarchijos, administracijos ir ekonominės organizacijos apžvalga Šumero valstybėje.
Išsami senovės Graikijos sociokultūrinio pagrindo apžvalga ir kaip iš jo kilo jos matavimo sistemos.
Šis skyrius skirtas dviem kultūroms — Babilonui ir Persijai — ir čia atskleidžiame, kodėl...
