Dvi upių pakrantės, kurias čia perėjome — metas atsikvėpti prieš paliekant Indo žemes
Šiame skyriuje bandysime sujungti visus mūsų srautus į vieną upės tėkmę – nuo priešistorinių kultūrų iki karalysčių – ir paklausti: ar mūsų prognozės, paremtos neišsamiais ir galbūt spėjamais vertinimo metodais, pasiteisino?
| Priešistorinė / regioninė kultūra | Laikotarpis (apytiksliai) | Istorinis likimas | Paveldėta karalystė ar regionas | Transformacijos pobūdis |
|---|---|---|---|---|
| Mehrgarhas (Kačio lyguma, Beludžistanas) | 7000–3300 m. pr. m. e. | Transformuota | → Nausharo–Mehrgarho karalystė (Beludžistano aukštumos) | Tapusi ankstyvojo Indo metalurgijos ir žemės ūkio pagrindu; tęstinis žemdirbystės, vario naudojimo ir karoliukų gamybos vystymasis. |
| Kili Gul Mohammad / Mundigakas (Afganistano siena) | 6000–3500 m. pr. m. e. | Sugerta, vėliau išnyko | → Nausharo valstybės vakarinė siena | Ankstyvieji mainai su Iranu ir Vidurio Azija išnyko po 2500 m. pr. m. e.; gyventojai įsiliejo į Indo aukštumų regionus. |
| Kot Diji / Ravi fazė (viršutinis Indas) | 4000–2600 m. pr. m. e. | Evoliucionavo | → Harapos karalystė (Indo aukštupio baseinas) | Sukūrė standartizuotas plytas, tvirtoves ir rašto ženklus → tiesioginis Harapos miesto biurokratijos pirmtakas. |
| Amri–Nal horizontas (Sindo–Beludžistano siena) | 3500–2600 m. pr. m. e. | Evoliucionavo | → Amri karalystė ir Mohendžo-Daro zona | Proto-miesto keramika ir įtvirtinimų planai → tapo pietine administracine Indo federacijos dalimi. |
| Sothi–Siswal / ankstyvasis Kalibanganas (Ghaggar–Hakra) | 3800–2600 m. pr. m. e. | Transformuota | → Sarasvatio / Ghaggar–Hakra karalystė | Kaimai susijungė į ritualinius ir hidraulinius miestus; išlaikytas ugnies aukurų ir laukų išdėstymo tęstinumas. |
| Anartos ir Soratho tradicijos (Gudžaratas–Kutčas–Saurashtra) | 3700–1900 m. pr. m. e. | Susijungė ir išliko | → Dholavira, Lothal, Surkotada karalystės | Vietinės pakrantės ir dykumų kultūros susijungė į jūrinę konfederaciją; išlaikė autonomiją iki vėlyvojo Harapos laikotarpio. |
| Ahar–Banas kultūra (Radžastanas) | 3000–1500 m. pr. m. e. | Iš dalies išliko | → Prekiavo su Harapa; vėliau įtraukta į vedų Džanapadas karalystes | Tiekė varį į šiaurę; išliko kaip po-Harapos kaimo kultūra. |
| Šiaurinis pasienis / Burzahom–Gufkral kompleksas (Kašmyras–Himalajai) | 4000–1800 m. pr. m. e. | Išliko už Indo branduolio ribų | → Susijęs su Vidurinės Azijos stepėmis; vėlesni indoiranietiški kontaktai | Niekada netapo urbanizuota; išlaikė neolito gyvenimo būdą iki geležies amžiaus. |
| Dekano neolito–chalkolito kultūra (Inamgaon, Daimabad) | 2500–1500 m. pr. m. e. | Nepriklausoma raida | → Dekano bronzos tradicijos; vėliau – Satavahanų karalystės branduolys | Indo metalurgijos įtaka, bet politiškai nepriklausė federacijai. |
| Indo karalystė | Pagrindinė(-ės) kultūra(-os) | Tęstinumo laipsnis | Rezultatas |
|---|---|---|---|
| Harappa | Kot Diji, Ravi fazė | Tiesioginis, visiškas | Urbanistinis biurokratinis centras |
| Mohenjo-Daro | Amri–Nal horizontas | Stiprus | Svarbi pietinė sostinė; jūrų prekybos centras |
| Saraswati / Ghaggar–Hakra | Sothi–Siswal / Ankstyvasis Kalibanganas | Tiesioginis | Rytinė ritualinė-hidraulinė monarchija |
| Dholavira | Anarta + Sorath | Pilnas regioninis vystymasis | Dykumos-salos hidraulinė monarchija |
| Lothal | Anarta + Sorath | Visiškas | Uosto-prekybos karalystė; jūrinė federacija |
| Surkotada | Sorath išplėtimas | Tiesioginis | Pasienio tvirtovė ir karinė karalystė |
| Chanhu-Daro | Amri–Nal | Stiprus | Pramoninė gildijų miesto-valstybė |
| Amri | Ankstyvasis Amri–Nal | Tęstinumas | Proto-urbanistinė įtvirtinta karalystė |
| Nausharo–Mehrgarh | Mehrgarho aukštumų kultūra | Tiesioginis | Kalnų išteklių karalystė; ankstyviausios Indo visuomenės šaknys |
| Kultūra | Išnykimo priežastis | Rezultatas |
|---|---|---|
| Kili Gul Mohammad / Mundigak | Prekybos keliai pasislinko į rytus; izoliacija po 2600 m. pr. m. e. | Apleista, įsiliejo į Indo aukštumų regionus |
| Amri–Nal (kaip nepriklausoma) | Integruota į platesnę Indo prekybos sistemą | Prarado nepriklausomybę, tradicijos išliko keramikoje |
| Sothi–Siswal (kaip atskira) | Sujungta pagal Saraswati urbanizmą | Įsiliejo į rytinius Indo ritualinius valstybinius darinius |
| Kultūra | Vėlesnis pasireiškimas |
|---|---|
| Ahar–Banas | Vario prekyba tęsėsi ankstyvosiose vedų laikotarpio Radžastano kultūrose |
| Anarta ir Sorath | Išliko Dholavira–Lothal amatuose iki vėlyvojo Harapos laikotarpio (~1700 m. pr. m. e.) |
| Dekano chalkolitinė kultūra | Tęsėsi savarankiškai; susijusi su Daimabado bronzos tradicija (~1500 m. pr. m. e.) |
| Burzahom–Gufkral | Išliko kaip aukštumų ganytojų ir žemdirbių kultūros iki geležies amžiaus; galimas indoarijų ryšys |
Dabar metas patikrinti mūsų pradinius prognozės rezultatus:
Visiškai išnykusios kultūros, nustatytos čia (remiantis faktais), mūsų prognozėse indeksuotos taip:
- [0](Kachi lyguma, Bolano perėja, Quetta ir Afganistano pasienio regionai) — įvertinimas: +5
- [1](Viršutinė Indo baseino dalis (Pandžabo regionas – Ravi, Beas, Sutlej upės)) — įvertinimas: 2
- [2](Sindhas ir apatinis Indo baseinas) — vystymosi sėkmė: +6
- [3](Ghaggar–Hakra (Sarasvati) regionas — rytinė Indo pakraštys) — įvertinimas: 4
- [4](Gudžaratas, Kutčas ir Saurashtros pusiasalis (Dholavira, Lothal, Rangpur, Surkotada, Kuntasi, Loteshwar, Nagwada, Bagasra)) — prognozė: 4,5
- [5](Radžastanas ir Ahar–Banas kultūrinė zona (Ahar, Gilund, Balathal, Ojiyana, Bagor (ankstyvasis neolitas))) — įvertinimas: 6
- [6](Šiaurinė siena ir Himalajų papėdės (Burzahom, Gufkral (Kašmyras), Mandi (Himačalas), Sarai Khola (Potvaro plynaukštė, šiaurinis Pakistanas), Loebanr, Ghaligai (Swat slėnis))) — potencialas: 1,5
- [7](Centrinės Indijos plynaukštė ir Dekano neolitas (Chirand (Biharas, rytinė dalis), Inamgaon, Nevasa, Daimabad, Tekwada, Kayatha, Navdatoli (Madhja Pradešo ir Maharaštros regionai))) — įvertinimas: 6
Toliau pateikiame lentelę su faktiniais duomenimis ir mūsų prognozėmis. Jei įvertinimas mažesnis nei 3 – kultūra tikriausiai neišliko; jei didesnis – pažymime žalia V kaip dalinai prisitaikiusią. Jei kultūra išnyko, nors buvo aukštai įvertinta, tai laikoma neteisinga prognoze.
| indeksas | įvertinimas | laikotarpis | gentis | likimas | sėkmė/nesėkmė |
|---|---|---|---|---|---|
| [0] | 5 | 7000–3300 pr. m. e. | Mehrgarhas (Kačio lyguma) | Išliko ir transformavosi | ✅ |
| [0] | 5 | 3300–2600 pr. m. e. | Nausharo | Visiškai išliko (asimiliuota) | ✅ |
| [0] | 5 | 6000–3500 pr. m. e. | Kili Gul Mohammad (netoli Kvetos) | Išnyko / asimiliuota | ❌ |
| [0] | 5 | 5000–3000 pr. m. e. | Mundigakas (pietų Afganistanas) | Išnyko savarankiškai | ❌ |
| [1] | 2 | 4000–2600 pr. m. e. | Kot Diji | Transformavosi → išliko | ❌ |
| [1] | 2 | 3500–2800 pr. m. e. | Ravi fazė (Harapos I lygiai) | Visiškai išliko | ❌ |
| [1] | 2 | 3500–2800 pr. m. e. | Kalibangan I (ankstyvoji fazė) | Susijungė į rytus | ❌ |
| [1] | 2 | 4000–3000 pr. m. e. | Džalilpuras | Išnyko / asimiliuota | ✅ |
| [2] | 6 | 3600–2600 pr. m. e. | Amri–Nal horizontas (Sindas–Beludžistanas) | Transformavosi → išliko | ✅ |
| [2] | 6 | 2600–1900 pr. m. e. | Mohenjo-Daras (DK-G, DK-A, HR sritys) | Visiškai išliko (iki vėlyvosios Harapos fazės) | ✅ |
| [2] | 6 | 2600–1900 pr. m. e. | Chanhu-Daras | Iš dalies išliko (pramoninė) | ✅ |
| [2] | 6 | 3500–2600 pr. m. e. | Kot Diji (pietinė) | Susijungė į šiaurę | ✅ |
| [2] | 6 | 1900–1500 pr. m. e. | Džukaro kultūra (vėlyvoji Harapos, po 1900 pr. m. e.) | Dalinai išliko | ❌ |
| [3] | 4 | 3800–2600 pr. m. e. | Sothi–Siswalo kultūra (prieš Harapą) | Transformavosi → išliko | ✅ |
| [3] | 4 | 3500–1900 pr. m. e. | Kalibangan I–II | Visiškai išliko iki brandžios Harapos laikotarpio | ✅ |
| [3] | 4 | 4000–2000 pr. m. e. | Bhirrana | Išliko ilgiausiai | ✅ |
| [3] | 4 | 3000–1800 pr. m. e. | Banavali | Išliko → pamažu smuko | ✅ |
| [3] | 4 | 3500–1900 pr. m. e. | Rakhigarhi | Visiškai išliko | ✅ |
| [4] | 4.5 | 3700–2500 pr. m. e. | Anartos tradicija (šiaurės Gudžaratas) | Transformavosi → išliko | ✅ |
| [4] | 4.5 | 2600–1900 pr. m. e. | Sorato Harapos kultūra (Saurashtra ir Kutčas) | Visiškai išliko | ✅ |
| [4] | 4.5 | 3000–1800 pr. m. e. | Dholavira | Išliko ilgiausiai | ✅ |
| [4] | 4.5 | 2400–1900 pr. m. e. | Lothalas | Išliko (vėliau ruralizuota) | ❌ |
| [4] | 4.5 | 2300–1700 pr. m. e. | Surkotada | Iš dalies išliko | ✅ |
| [4] | 4.5 | 2500–1500 pr. m. e. | Rangpuras, Kuntasis, Lotešvaras | Išliko kaip vėlyvoji Harapos fazė | ✅ |
| [5] | 6 | 5000–3000 pr. m. e. | Bagoras (neolito pirmtakas) | Transformavosi → išliko | ✅ |
| [5] | 6 | 3000–1500 pr. m. e. | Aharas (Udžipuro regionas) | Visiškai išliko | ✅ |
| [5] | 6 | 2600–1500 pr. m. e. | Gilundas | Išliko → pamažu smuko | ❌ |
| [5] | 6 | 3000–1500 pr. m. e. | Balathalas | Išliko ilgai | ✅ |
| [5] | 6 | 2200–1600 pr. m. e. | Odžijana | Dalinai išliko | ✅ |
| [6] | 1.5 | 3000–1800 pr. m. e. | Burzahomas (Kašmyro slėnis) | Išliko ilgai | ❌ |
| [6] | 1.5 | 4000–2000 pr. m. e. | Gufkralas (Kašmyras) | Išliko → tapo kaimiška | ✅ |
| [6] | 1.5 | 3500–2000 pr. m. e. | Mandis (Himalajų papėdė) | Iš dalies išliko | ❌ |
| [6] | 1.5 | 3300–2000 pr. m. e. | Sarai Khola (Potvaro plynaukštė) | Asimiliuota / transformuota | ❌ |
| [6] | 1.5 | 2400–1700 pr. m. e. | Svato slėnis (Loebanr–Ghaligai kompleksas) | Išliko → evoliucionavo | ❌ |
| [7] | 6 | 2400–2000 pr. m. e. | Kajatų kultūra (Madhja Pradešas) | Transformavosi → išliko | ✅ |
| [7] | 6 | 2000–1500 pr. m. e. | Malvos kultūra | Visiškai išliko | ✅ |
| [7] | 6 | 2200–1500 pr. m. e. | Daimabadas (Maharaštra) | Išliko → evoliucionavo | ✅ |
| [7] | 6 | 1800–1200 pr. m. e. | Inamgaonas | Išliko | ✅ |
| [7] | 6 | 2000–1500 pr. m. e. | Nevasa | Iš dalies išliko | ❌ |
| [7] | 6 | 2500–1500 pr. m. e. | Čirandas (Biharas) | Išliko | ✅ |
Kaip galite pastebėti, mūsų žaidime nebuvo naudojami sudėtingi duomenys su išsamiais kiekvienos kultūros aprašymais, jų ypatybėmis, daugiaperspektyviais duomenų filtravimo metodais ar daugybe įprastų metodologinių priemonių. Tačiau kaip žaidimą, autorių kolektyvas tikisi, kad ši patirtis jums buvo įdomi. O dabar atėjo laikas pakeisti vietą — į regioną, kuris slepia ne mažiau paslapčių ir kupinas galimų atradimų apie kultūrinius ir socialinius žmonių visuomenės kūrimo principus...
Šis straipsnis yra ilgos publikacijos dalis. [Eiti į visą versiją →]
Socialinės hierarchijos, administracijos ir ekonominės organizacijos apžvalga Šumero valstybėje.
Išsami senovės Graikijos sociokultūrinio pagrindo apžvalga ir kaip iš jo kilo jos matavimo sistemos.
Šis skyrius skirtas dviem kultūroms — Babilonui ir Persijai — ir čia atskleidžiame, kodėl...
Čia atsigręžiame atgal į kultūrą, jau praėjusią, bet žvelgiame į ją kitu kampu...