Kai kalbame apie Persiją...

Persijos kultūrinis pagrindas kilo iš Asirijos karalystės, o trumpa apžvalga atskleidžia socialinius ir kultūrinius persipynimus bei paveldą, perimtą iš jos.

Kadangi Asirija ir Persija sudaro kitą lemiamą grandį po Babilono senovės Artimųjų Rytų civilizacijos tęstinume.

Įžvalgus skaitytojas pastebės: pirmasis tūkstantmetis prieš mūsų erą glaudžiai susijęs su civilizacijomis, kur viena žlunga — palikdama savo pasiekimus — kad užleistų vietą kitai, ir šiame istorijos žaidime visi to meto veikėjai atlieka savo vaidmenį.

Scenoje — asirai. Prieš Persijos iškilimą Asirija dominavo Mesopotamijoje. Jos sostinės (Ašūras, Ninivė, Kalchu/Nimrudas) sukūrė itin biurokratizuotą imperiją.

🏰 Asirai perėmė ir patobulino babiloniečių administracines ir metrologines sistemas:

– Standartizuoti svoriai (šekelis, mina, talentas).

– Ilgio vienetai (alkūnė, dviguba alkūnė), pritaikyti prie babiloniškos šešiasdešimtainės sistemos.

– Karo ir drėkinimo inžinerijai reikėjo tikslių tūrio matų (grūdams, aliejui ir statybinėms medžiagoms).

Asirijos valstybė buvo suskirstyta į karališkąsias provincijas su valdytojais (šaknu), mokesčių registrais ir šventyklų archyvais. Jų biurokratinis modelis tiesiogiai įkvėpė vėlesnę Achemenidų administraciją.

🌱 Iki Persijos karalystės susikūrimo (iki 550 m. pr. m. e.):

Persų gentys kilo iš indoiranėnų migracijų (II tūkst. pr. m. e.). VIII a. pr. m. e. pabaigoje jos įsikūrė Parsos regione (dabartinis Farsas) po medų valdžia. Pagrindinės gentys, minimos Herodoto ir dantiraščiuose:

– Pasargadai — vadovaujanti gentis (Kyro II giminė).

– Marafiai ir Maspiai — sąjungininkų bajorų giminės.

– Mažesnės giminingos grupės: kosėjai, sagartai ir elimai.

Kultūriniu požiūriu ankstyvieji persai sujungė iraniečių klajoklių tradicijas su elamitų ir Mesopotamijos administracinėmis sistemomis — sukurdami sincretinį Achemenidų imperijos pagrindą.

🏰 Achemenidų Persijos karalystė (apie 550–330 m. pr. m. e.)

Vertėtų pažvelgti į valstybės visuomenės struktūrą. Kyro Didžiojo valdymo laikais imperija suvienijo medus, elamitus ir Mesopotamiją. Vėliau Darijus I įteisino satrapijų sistemą — regionines gubernatorijas (20–30), kiekvieną su mokesčių normomis, karališkais keliais ir įgulomis.

Svarbia valstybės komunikacijos dalimi tapo karališkasis paštas ir Karališkasis kelias (Sūza–Sardis, apie 2700 km). Trikalbė administracija (senoji persų, elamitų, akadų kalbos), nors ir nebuvo itin patogi valdymui, buvo būtina pereinamuoju kalbinės ir politinės unifikacijos laikotarpiu.

Kaip ir bet kurioje išsivysčiusioje visuomenėje, socialinė stratifikacija užėmė svarbią vietą valstybės organizacijoje. Ji galėjo būti suskirstyta į: karališkąją šeimą ir bajoriją (dvaro aristokratija), karinę elitą („Nemirtingųjų“ pulkas), dvasininkų ir raštininkų sluoksnį (elamitų ir aramėjų raštininkai) bei amatininkus ir valstiečius.

Provincijų gyventojai išlaikė kultūrinę autonomiją, tačiau turėjo duoklės prievoles.

Religijos pagrindą sudarė zoroastrizmas, pabrėžęs etinį dualizmą (Aša prieš Družą) ir paveikęs valstybės ideologiją — „karalius iš Ahura Mazdos malonės“.

Laikas matavimo vienetams...

Čia pateikiame lyginamąją lentelę, parodančią vienetų kilmę ir jų taikymą karalystėje.

Persijos ilgio vienetai
Vienetas	Kilmė	Apytikris šiuolaikinis atitikmuo	Pastabos
Alkūnė (Arš)	Babilonijos	≈ 0,525 m	Naudota statybose ir architektūroje.
Parasangas	Medų/Irano	≈ 5,5 km	Standartas kelionėms ir kariniams atstumams.

Persijos ploto vienetai
Vienetas	Kilmė	Apytikris šiuolaikinis atitikmuo	Pastabos
Lanko šūvis (panašus į plėtroną)	Irano–graikų bendras naudojimas	≈ 0,04 ha	Žemės matavimo vienetas mokesčių sistemoje.

Persijos svorio vienetai
Vienetas	Kilmė	Apytikris šiuolaikinis atitikmuo	Pastabos
Šekelis	Babilonijos paveldas	≈ 8,4 g	Sidabru pagrįstas prekybos vienetas.
Mina	60 šekelių	≈ 504 g	Administracinis svorio vienetas.
Talentas	60 minų	≈ 30,2 kg	Imperinis iždo standartas.

Persijos tūrio vienetai
Vienetas	Kilmė	Apytikris šiuolaikinis atitikmuo	Pastabos
Artaba (sausoms medžiagoms)	Persijos	≈ 51 l	Naudota grūdams; tapo helenistinio modijaus pagrindu.
Indas, panašus į „Homero“ ąsotį (skysčiams)	Mesopotamijos	≈ 220 l	Naudota karališkuosiuose sandėliuose.

Persija išsiskyrė iš visų savo pirmtakų kaip pavyzdys empirinio požiūrio į užkariautų teritorijų valdymą, ir šiuos principus galima apibendrinti keliomis tezėmis:

- Efektyvus apmokestinimas ir vienodi svoriai bei matai.

- Infrastruktūra: kanalai, keliai ir pašto stotys.

- Prekybinė tolerancija: daugiakalbė, daugiavaliutinė imperija.

- Kultūrinė sklaida: nuo Indo iki Egėjo — jų metrologija vėliau paveikė graikų, seleukidų ir islamo sistemas.

Tačiau, kaip ir kiekvienas išradimas, vaikėziškas pasitikėjimas ir neįvertintos klaidos prisidėjo prie protoimperijos žlugimo. Imperijos visada miršta...

Šis straipsnis yra ilgos publikacijos dalis. [Eiti į visą versiją →]