Roma – kultūrinis pagrindas, nulėmęs jos matų sistemą
Šiame skyriuje pristatomas Senovės Romos kultūrinis pagrindas, kuris tapo jos matų sistemos vystymosi pamatu.
Romos kelias į matavimo standartų nustatymą
Norint sukurti standartus, reikia tam tikrų sąlygų. Kokios jos?
Jei pažvelgsime į ankstyvąjį Romos kūrimosi etapą iš pasaulinės istorijos perspektyvos, matysime, kad ji nebuvo viena seniausių pasaulio kultūrų. Šis faktas netgi galėjo būti privalumas (Romai ir jos gyventojams tuo metu), nes kai kurie socialinio mechanizmo elementai jau buvo išrasti, o Roma turėjo tik juos perimti ir įtraukti į savo sistemą.
Iš sociokultūrinės perspektyvos bet kokios standartizacijos sąlygos visada kyla iš tarpusavio santykių poreikių visuomenėje.
Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, įsivaizduokime sceną, kurioje gyvena dvi kaimyninės šeimos.
Ar manote, kad joms reikalinga itin sudėtinga sistema, kad galėtų keistis paprastomis prekėmis, užuot retkarčiais apsikeitus pagal poreikį?
Kita situacija atsiranda prekybos grandinės atveju. Vienas žmogus parduoda prekę kaimynui, tas ją perparduoda trečiajam asmeniui, kuris savo ruožtu nugabena ją į tolimesnę vietą, kad ten vėl parduotų.
Šioje paskutinėje schemoje galime atkurti sąlygas, reikalingas tokio daikto gyvavimo ciklui. Tik tokioje sistemoje atsiranda prielaidos rinkos priemonių vystymuisi, o tai lemia matų sistemų, pinigų sistemų, susitarimų taisyklių ir daugybės papildomų mechanizmų atsiradimą, kurie skatina prekybą ir socialinę sąveiką tokioje įsivaizduojamoje visuomenės struktūroje.
Ką žinome apie matavimo vienetus ankstyvojoje Romoje?
Romėnai perėmė keletą graikų matavimo vienetų.
Štai jie: Digitus (pirštas), Pes (pėda), Palma (delnas), Uncia (colis), Cubit (alkūnė), Gradus (žingsnis), Passus (dvigubas žingsnis).
Šie vienetai buvo pasiskolinti iš graikų miestų-valstybių (polisų), o tai atspindi graikų kultūros ir prekybos įtaką ankstyvajai Romos visuomenei.
Romai plečiantis, atsirado regioninių matavimo standartų skirtumų (pavyzdžiui: Pes Monetalis – apie 296 mm, naudotas piniginiuose kontekstuose; Pes Drusianus – apie 333 mm, naudotas kai kuriose provincijose, ypač Žemutinėje Germanijoje; Pes Atticus – apie 300 mm, naudotas Atikoje). Šie skirtumai buvo nulemti vietinių papročių, praktinių poreikių ir skirtingų kultūrų integracijos augančioje Romos imperijoje.
Gal jau laikas atskleisti tikruosius „aukso standartus“ — ar kada nors girdėjote, iš kur kilo terminas „aukso standartas“?
Mes jau trumpai aptarėme ankstyvąjį Romos laikotarpį, tačiau čia tikslinga pažymėti lūžio tašką nustatant tas sąlygas, kurias taip dažnai minime ir kurios galiausiai atvedė prie pačios standartizacijos. Ir tai yra garsiosios bei visiems žinomos „Dvylika Romos lentelių“.
Nors ne tiesiogiai, Dvylika lentelių tapo viso vėlesnio Romos vystymosi atskaitos tašku — tiek teisinėje sistemoje, tiek daugelyje kitų kultūrinių struktūrų, įskaitant matavimo vienetų suvienodinimą.
Formalūs standartizavimo veiksmai (apie I a. pr. Kr. – I a. po Kr.). Minėtose lentelėse buvo nustatytas magistratų ir matininkų vaidmuo, o laikui bėgant priimtas sprendimas suvienodinti naudojamus vienetus. Jie naudojo tokius įrankius kaip groma — matavimo prietaisą, skirtą nustatyti tikslius žemės skirstymo ir statybos matavimus.
Išvardijant standartizuotus vienetus, galima sudaryti trumpą sąrašą: Pes (pėda) – apie 296 mm; Uncia (colis) – viena dvyliktoji pėdos, apie 24,6 mm; Mille Passus (mylia) – 1 000 žingsnių, apie 1 480 metrų; Actus – ploto vienetas, 120 pėdų × 120 pėdų; Jugum – žemės ploto vienetas, apie 2 523 m².
Jei mūsų gerbiamas skaitytojas nori daugiau sužinoti apie Dvylika Romos lentelių, jis gali apsilankyti šiame straipsnyje...Mes pažadėjome atskleisti, iš kur kilo posakis „aukso standartas“?
Kartą vienas vyras pabudo su stipriu galvos skausmu. Galbūt jis vakar buvo per daug išgėręs — mes to nežinome, bet... imperatorius Augustas pastatė paminklą Romos forume, kuris žymėjo visų Romos kelių pradžios tašką, simbolizuodamas atstumų centralizavimą ir standartizavimą visoje imperijoje.
Toliau pateiktoje lentelėje galite pamatyti standartizuotus Romos matavimo vienetus, naudotus Romos imperijos laikotarpiu (iki jos padalijimo).
| Vieneto pavadinimas | Atitikmuo metrais | Padalijimas | Naudojimo paskirtis |
|---|---|---|---|
| Ilgis, romėniška pėda (Pes) | Apie 0,296 m | Padalinta į 12 uncia (colių), kiekviena apie 24,6 mm | Standartinis ilgio matavimo vienetas statybose, žemės dalijime ir kasdieniame gyvenime. |
| Ilgis, romėniška mylia (Mille Passus) | 1 000 žingsnių, apie 1 480 metrų | - | Standartinis vienetas atstumams matuoti Romos keliuose. |
| Svoris, romėniškas svaras (Libra) | Apie 0,3289 kg | Padalijimas: 12 uncia (uncijų), kiekviena apie 27,4 g | Standartinis svorio vienetas prekyboje ir prekių mainuose. |
| Tūris, romėniškas skysčių matas (Sextarius) | Apie 0,546 litro | - | Standartinis skysčių matavimo vienetas, prilygstantis maždaug vienai pintei. |
Romos matavimo vienetų santrauka
Išvardijome pagrindinius Romos matavimo sistemos sąlyginius elementus, o čia turėtume apibendrinti vienetus, kad išlaikytume nuoseklumą su straipsnio tema.
| Vieneto pavadinimas | Kilmė | Standartizacija | Taikymas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Pes (Romėniška pėda) | Romėniška pėda (pes) buvo paveikta graikų ir etruskų matų sistemų. | Imperatoriaus Augusto laikais pes monetalis buvo standartizuota maždaug iki 296 mm. | Naudota statybose, žemės matavimuose ir kasdieniame gyvenime. | Regioniniai skirtumai: kai kuriose provincijose, pavyzdžiui, Žemutinėje Germanijoje, buvo naudojama pes Drusianus, kurios ilgis siekė apie 333 mm. |
| Uncia (Colis arba Uncija) | Kildinta iš romėniškos pėdos, uncia sudarė vieną dvyliktą pėdos dalį. | Standartizuota iki maždaug 24,6 mm. | Naudota tiek ilgio, tiek svorio matavimams. | Palikimas: šiuolaikinis angliškas terminas „inch“ (colis) kilo iš uncia. |
| Mille Passus (Romėniška mylia) | Romėniška mylia buvo pagrįsta atstumu, nueinamu per 1 000 žingsnių. | Nustatyta kaip 5 000 romėniškų pėdų, maždaug 1 480 metrų. | Naudota matuoti atstumus Romos keliuose. | Palikimas: šiuolaikinė mylia kilo iš romėniško mille passus. |
| Jugum (Akras) | Jugum buvo žemės ploto matavimo vienetas. | Apibrėžtas kaip 240 × 120 romėniškų pėdų, maždaug 2 523 m². | Naudotas žemės ūkyje ir žemės paskirstyme. | Palikimas: anglų terminas „acre“ (akras) kilo iš jugum. |
| Libra (Svaras) | Romėniškas svaras (libra) buvo svorio matavimo vienetas. | Nustatytas maždaug 328,9 gramo. | Naudotas prekyboje ir prekių mainuose. | Palikimas: sutrumpinimas „lb“ svarui kilo iš libra. |
| Sextarius (Skysčių matas) | Sextarius buvo skysčio tūrio matavimo vienetas. | Apibrėžtas kaip viena šešioliktoji amforos dalis, maždaug 0,546 litro. | Naudotas matuojant skysčius, tokius kaip vynas ir alyvuogių aliejus. | - |
| Pertica (Matavimo lazda) | Pertica buvo matavimo lazda, kurią naudojo romėnų matininkai. | Paprastai atitiko 10 romėniškų pėdų, maždaug 2,96 metro. | Naudota žemės matavimams ir statyboms. | - |
| Groma (Matininkų prietaisas) | Groma buvo romėniškas žemės matavimo prietaisas. | Sukurta siekiant užtikrinti tikslius stačius kampus matuojant žemę. | Naudota kelių ir pastatų planavime bei statyboje. | - |
Anksčiau minėjome, kad standartizacija visada apima teritoriją, kurioje tęsiasi valdovo autoritetas. Tačiau kas nutinka vietovėse, kuriose tokie standartai jau egzistavo? Ar vietinės socialinės taisyklės ir teisės kartu su tradiciniais standartais yra visiškai pakeičiamos užkariautojo nustatytomis normomis (nugalėtų valstybių atveju)?
Atrodo tinkama šiuo metu pažvelgti toliau nuo Romos ir nukreipti žvilgsnį į Artimuosius Rytus, šiandien žinomus kaip Izraelis, žydų karalystės žlugimo laikotarpiu po Romos imperijos valdžia.
Šis straipsnis yra ilgos publikacijos dalis. [Eiti į visą versiją →]
Socialinės hierarchijos, administracijos ir ekonominės organizacijos apžvalga Šumero valstybėje.
Išsami senovės Graikijos sociokultūrinio pagrindo apžvalga ir kaip iš jo kilo jos matavimo sistemos.
Šis skyrius skirtas dviem kultūroms — Babilonui ir Persijai — ir čia atskleidžiame, kodėl...
Čia atsigręžiame atgal į kultūrą, jau praėjusią, bet žvelgiame į ją kitu kampu...
